Rugsėjo 11 d. Sedoje vyko tradicinė – dešimtoji – rudens šventė „Sedos jurginas“. Susirinkusieji grožėjosi jurginų paroda, sukurtomis kompozicijomis iš jų, prie kurių kūrimo galėjo prisidėti ne tik vietiniai, bet ir kitų bendruomenių nariai.
Sveikinimai – jurginų žiedais
Kas važiuoti, kas pėsti būriais traukė į Sedą, lydimi vasariškos šilumos. Sulaukta ir būrio svečių – atvyko pasveikinti europarlamentaro Bronio Ropės patarėja Daiva Puplauskienė, Seimo narė Laima Nagienė, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, mero pavaduotoja Rūta Matulaitienė, kiti svečiai. Gražių padėkos žodžių bendruomenei negailėjo Sedos seniūnijos seniūnė Audronė Dipševičienė. Visi užvertę galvas gaudė ne ausimis, o žvilgsniais mero pasveikinimą iš padangės, visų nuostabai jie pabiro jurginų žieduos.
Ir pažintis, ir pramoga
Šventėje netrūko tautodailininkų – čia galėjai ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti jų dirbinių. Vyko pažintinė programa, degustacija „Pažinkime lietuviškus vynus“. Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos nariai supažindino su išsaugotomis tradicijomis, paveldu, žinoma, paslapty palikdami kiekvienas savo slaptą ingredientą. O kokia gi šventė Sedoje be jų tradicinės pusmarškonės košės! Beje, Sedos kultūros centro verdama pusmarškonė košė pripažinta tautino paveldo produktu.
Ne tik mažą, bet ir didelį viliojo didžiuliai spalvoti muilo burbulai, sproginėjantys balionai. Taip vaikų saloje su Burbulų dėdešėliojo mažieji šventės dalyviai.
Aikštę užliejusi muzika
Popiet visus susirinkusiuosius įtraukė muzikinė programa – gi, oras puikus, kvepia rudeniu ir jo gėrybėmis, kaip nepasilinksminus. Sediškiai nebeįsivaizduoja savo švenčių be pučiamųjų instrumentų orkestro „Griaustinis“ ir šokių studijos „Saulė“ šokėjų. Pasirodė ir vietiniai kolektyvai bei atlikėjai. Sulaukta ir svečių – liaudiškos kapelos „Šilojus“ iš Šilalės, „Žara“ iš Telšių. Per aikštę nuvilnijo liaudiškos, klasikinės pop, rock ir net „The Roop“ melodijos, atliekamos skrabalų virtuozo Karolio Šileikos – Skrabalmen.
Vakarėjant A. Baranausko aikštę užliejo retro muzikos koncerto „O buvo taip“ melodijos (solistai – Gintarė Skerytė, Kęstutis Alčauskis, Dainius Puišys, pritariant instrumentiniam trio – Povilui Jaraminui, Jaroslavui Cechanovičiui, Eugenijui Kanevičiui). Kaip teigė šios koncertinės dalies konferansjė muzikologas Viktoras Gerulaitis – tai muzikos profesorių pasirodymas, lydimas šokėjų pasirodymo.
Šventės pabaigoje kraują kaitino grupės „Husarai“ vyrukų atliekamos dainos.
Šiek tiek apie jurginų vargus Lietuvoje
Jurgino tėvynė – Meksika. Europoje pasirodė XVIII amžiaus pabaigoje, įsigalėjo XIX amžiuje. O kaipgi pas mus? Juk lietuviai labiausiai mylėjo ir atsirinko gėles, kurių lapai ar žiedai skaniai kvepėjo. Jurginai matomai papirko žiedų grožiu.
Lietuvoje plačiau juos pradėjo auginti XX amžiaus pradžioje. Pas mus jurginai sunkiai skynėsi kelią. Merginoms jie labai patiko, bet paplitimą stabdė vyresni žmonės. Tėvai tiesiog neleisdavo sodinti, sakė: „Kad jurginas bus namuos, tai bulbės supus“. Ta nuomone užsikrėsdavo ir kiti. Apie jurginų vargus pasakoja Matas Grigonis šv. Kazimiero draugijos leidinėlyje „Rūtelių darželis“ išleistame 1913 metais: „Kartais tenka girdėti, kad naktį jurginus iš darželio išrauna, buk nuo jų bulbės pūna. Tai storžievių niekuo nepamatuotas neprotingas darbas“. Marijona Gužienė iš Rokiškio irgi prisimena girdėjusi apie tai: „Jau į rudenį bernai kartį skersai kelio ištiesdavo ir eidavo raut jurginų ir kabindavo ant jos. Tai broliai, kur turėdavo seserų, vaišindavo degtine, kad seserims neišrautų jurginų“.
Tarpukaryje jurginai tapo labai madingi. Galėjai rasti kiekviename darželyje. Vertino, kad visą rudenį gražiai žydėjo, jei tik šalna nenukando. Ši gėlė taip ryškiai suspindėjusi mūsų darželiuose, dabar mažai besodinama. Pagrindinis dalykas, kodėl taip atsitiko – tai sudėtinga jų priežiūra, kaip sakė – jis toks nešiojamas daiktas: iškask kaip bulves, jei šlapias metas – džiovink, nunešk, padėk, pasodink, pririšk, per žiemą sunku išlaikyti. Jau ir pradžioje, ne visoms patiko, kad daug darbo. Sakė, geriau tokios, kurių nereikia iškasinėti ar tos, kurias pasėjai, truputį padirbai – ir gražu. (Lietuvos liaudies buities muziejaus inf.)
Autorės ir Mazeikiai.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų: (1) Facebook
