Laižuvoje šiuo metu tvarkoma senoji varpinė, esanti 1944 m. rudenį susprogdintos bažnyčios šventoriuje. Į ją ką tik perkelti varpai.
1944 m. spalio 28 d. traukdamasi Vokietijos kariuomenė susprogdino klebono, poeto Antano Vienažindžio ir parapijiečių rūpesčiu 1890–1892 m. pastatytą bažnyčią. Nebelikus bažnyčios, Laižuvos tikintieji persikėlė į kitoje gatvės pusėje esančią parapijai priklausiusią prieglaudą, kuri iki šių dienų atlieka maldos namų funkciją.
Raudonų plytų, su dviem bokštais bažnyčia buvo apjuosta šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis ir senąja varpine, sovietmečiu tapusia trąšų sandėliu.
Vertingi parapijos varpai nebelikus bažnyčios buvo pakabinti šalia prieglaudos suręstoje medinėje varpinėje. Pastarosios būklei nuolat blogėjant, pradėta baimintis dėl varpų saugumo. Istoriko Povilo Šverebo ir Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) administracijos vyr. specialistės paveldosaugai Rūtos Končiutės-Mačiulienės siūlymu ir iniciatyva, pritariant parapijos klebonui kun. Donatui Stulpinui 2020 m. parengtas Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčios vietos, šventoriaus tvoros ir Kryžiaus kelio koplytėlių tvarkybos bei remonto projektas, kurį finansavo Savivaldybė.
Projekto vykdymas suskirstytas į kelis etapus. Pirmasis – varpinės tvarkyba, prasidėjusi šią vasarą. Kitais metais, esant finansinėms galimybėms, ketinama pradėti šventoriaus tvoros Kryžiaus kelio koplytėlių tvarkybos darbus. Šių metų darbus finansuoja Savivaldybė ir Laižuvos parapija, kitų metų darbams bus teikiama paraiška ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.
Buvusios Laižuvos bažnyčios šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Tai vertingas rajono kultūros paveldo objektas istorine, religine, architektūrine ir menine prasmėmis, menantis ir Laižuvoje dirbusias iškilias asmenybes, kunigus – poetą A. Vienažindį ir rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą.
Mazeikiai.lt nuotr.
