Šiemet ne vienas Mažeikių rajono kaimas mini savo gyvavimo 360-ąsias metines. Vienas jų Užlieknė (siolo Uzleknie), paminėta 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 22 dūmai (kiemai).
Šventė lipeo 25-ąją prasidėjo Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje nuo seno garsėjančiais Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, į kuriuos dar tarpukaryje suplaukdavo minios maldininkų.
Edukacinės programos
Po mišių Daiva Juškaitė pakvietė pasiklausyti pranešimo „Nykstantys kaimai“. Pavakare šventė persikėlė į pušyne įrengtą poilsiavietę.
Su išskirtine švente užliekniškius sveikino Užlieknės pagrindinės mokyklos direktorė Emilija Kersnauskienė, europarlamentaro Bronio Ropės patarėja Daiva Puplauskienė, Tirkšlių seniūnijos seniūnas Juozas Kungys, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariai: Ona Kelpšienė, Virginijus Sungaila, Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Milda Šukienė.
Šventės dalyviai turėjo progą pasidžiaugti kalviškais darbais, kuriuos pristatė Leonas Mazeliauskas su sūnumi. Trys kryžiažodžio sprendėjai buvo apdovanoti jų nukaltomis pasagomis.
Edukaciją „Parodomasis šakočio kepimas“ atvežė svečiai iš Šakių, šį amatą perduodantys iš kartos į kartą, atvykę du broliai ir sesuo – jau ketvirtoji karta. Meduolių puošybos mokino užliekniškės. Piešimo chna entuziastai buvo mažieji šventės dalyviai, kurie nepraleido progos padūkti ir ant batuto.
Gausus būrys atlikėjų
Meninės dalies metu teko ne tik kojas, bet ir protą pamankštinti, sprendžiant galvosūkį, kuris buvo užšifravęs atsakymus apie gimtąją Užlieknę. Susirinkusius linksmino Antano Erlicko vadovaujami kolektyvai – Tirkšlių kultūros centro moterų ansamblis „Retro“, Užlieknės kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Glousnis“.
Sulaukta svečių iš kaimyninių rajonų – Ryškėnų kultūros centro kaimo kapela „Čia ir dabar“, Nevarėnų kultūros centro šokių kolektyvas „Budingos“. Visada laukiama ir tirkšliškė solistė Virginija Liupšienė.
Šventės dalyvių kraują kaitino ir sėdėti vietoje neleido pašėlusios grupės „DAR“ dainos. Vakaras tęsėsi gegužinėje su židikiškių grupe „Dublis“, Laižuvos kultūros centro kvartetu, Violeta ir Vanda iš Telšių ir užliekniškių laukiama vietine grupe „Plius“.
Nuo seno garsėjo kalvyste
Prieš II pasaulinį karą Užlieknėje garsėjo labai nagingas kalvis Feliksas Perminas, batsiuvys Antanas Antanavičius, o klumpių gaminti į šias apylinkes atvykdavo klumpdirbys Niūniava. Taip pat seniau buvo ir geras kriaučius Antanas Veloas, audėjos seserys Petronėlė ir Bronė Milieškaitės. Pokario metais garsėjo pagalvėlių ir kryželių siuvinėtojos Eufemija Rimkienė ir Sofija Švažienė. Sovietmečio laikotarpiu Užlieknėje buvo puikių šeimininkių: Malerienė Ceoilija, Švažienė, Žiulpienė Rozalija, Rimkienė Eufemija, dabar – Jucienė Zita, Vaitkuvienė Irena, Kazbarienė Vida.
Kalvis Algirdas Stankus bandė Užlieknę paversti meninės kalvystės centru ir čia pastatyti kalvę. Tačiau prasidėjusios žemės dalybos, privatizacija sutrukdė šį sumanymą realizuoti, o pats kalvis išvyko gyventi kitur. Dabar Užlieknėje kalvyste užsiima Leonas Mazeliauskas ir sūnus Simonas. Jie kala vartus, kryžius, žvakides, vėjarodes.
Norite tikėkite, norite ne
Tarp Užlieknės ir Lėlaičių yra Kuba – pelkėta ir miškinga vieta. Žmonės pasakodavo, kad čia gyvenęs pelkių velnias ir viliodavęs žmones. Kas tik čia atvažiuodavo ar ateidavo, jis nė vieno nenorėjęs išleisti. Kol čia gyvendavo žmonės, tol būdavo laimingi, o jeigu išsikeldavo kitur, tapdavo ubagais.
Buvo ir Užsienio kaimas – šitaip seniau buvo vadinama pietvakarinė Užlieknės teritorijos dalis. Čia pirmieji gyventi atsikėlę latviai. Vėliau toje vietoje ėmė statytis namus lietuvių šeimos. Išnyko šių žmonių statyti namai, upelis, kuris tekėjo netoli gyvenvietės, virto kanalu. Dabar ši vietovė tuščia ir vadinama Kazachstanu.
Tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio, prie pat kelio – Veselės kapinės. Senos atviros kapinaitės, kuriose stovėjo keli pakrypę mediniai kryžiai. Buvo pasakojama, kad XVIII a. pradžioje čia kelyje susitiko du vestuvininkų pulkai. Vieni jų važiavę į Viekšnius, į jungtuves, kiti buvo grįžtantys po sutuoktuvių. Būdami bajoriškai išdidūs, pulkai susiginčijo, susišaudė. Mušėsi, žuvo ir abu jaunieji. Visi žuvusieji buvo ant kalnelio palaidoti. Iš to kilo Veselės kapinių pavadinimas.
Kaimo pavadinimo kilmė
Pavadinimą tikriausiai yra davę Meinorių kaimo žmonės, gyvenę prie Ventos upės. Tarp Užlieknės ir Meinoriu k. iki 1968 m. tvyrojo pelkingos Šventupio upelio lankos. Senesni žmones dar ir dabar pelkėtas vietas vadina „lieknomis". Todėl ir pradėjo už lieknų gyvenančius žmones vadinti užliekniečiais, o kaimą Užliekne.
Autorės nuotr.
Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/portalasbudas.lt/photos/pcb.3027348147542478/3027346904209269/
