Antradienio vakarą Mažeikiuose buvo paminėta žemaičių tautos vienybės ir Durbės mūšio diena. Vakaro pradžia įvyko prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo ten pajudėjo motociklų, automobilių ir net keturračių kolona link Mažeikių senamiesčio parko.
Šventės pradžioje – padėkos
Baikerių klubo nariai „Ašvėne“ ir kiti entuziastai kolonoje važiavo per Žemaitijos, Ventos, Gamyklos, Algirdo, Laisvės ir Burbos gatves iki Mažeikių senamiesčio parko, kuriame jų laukė koncertas. Renginį atidarė Mažeikių kultūros centro režisierė Daiva Gedvilienė. „Sveiki susirinkę į tautos vienybės dieną, į Durbės mūšio paminėjimą, jie sugalvojo likti čia, Mažeikiuose, ir sukviesti visus čia, kad visiems būtų linksma ir gera. Tie jie yra baikerių klubo „Ašvėne“ nariai. Dėkoju Žemaitijos krašto draugijai, Mažeikių kultūros centro naujam direktoriui ir naujai komandai.“– padėką išreiškė Daiva Gedvilienė.
Liejosi dainos
Pirmoji daina nuskambėjusi šventėje buvo Židikų kultūros centro grupės „Doblis“ atliekama lietuvių liaudies daina. Po jų pasirodė grupė „Juvents“ iš Telšių. Taip pat buvusi Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinė, projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtoja Justina Budaitė ir koncertą užbaigė Kęstutis Jablonskis su grupe.
Dalyviai galėjo susipažinti su medžio drožimo amatu
Renginio metu taip pat vyko ir Mažeikių muziejaus senovinių fotografijų paroda, kurią galėjo aplankyti visi renginio svečiai. Taip pat buvo galima stebėti kaip su pjūklu yra drožiamas medinis Žemaitijos simbolis meška, o kiek tolėliau buvo įsikūręs Algerdas Česnauskas, kuris žmones džiugino taip pat iš medžio drožiamomis figūromis, kurias galėjo įsigyti renginio svečiai. „Esu iš Mažeikių, gimiau Sedoje, taigi esu grynas žemaitis. Atvažiavau į renginį parodyti savo amato. Šiuo amatu užsiimu jau apie 30 metų.“– pasakojo A. Česnauskas.
Atsisveikinimo žodis
Šventės pabaigoje, Kęstučiui Jablonskiui dar kartą, žiūrovų prašymu pakartojus dainą, po to į sceną atsisveikinimo kalbai pasakyti žengė D. Gedvilienė. „Kęstutis Jablonskis išėjo pakelta galva, patenkintas iki skausmo, nes Mažeikiuose taip gražu, kad taip šiltai jį sutikote. Ačiū, žemaičiai, jūs amžinai esate tvirti, nesvarbu ar lietus, ar vėjas, ar džiaugsmo ašaros ar liūdesio, vis tiek visi liepos 13 dieną, kitą vasarą vėl čia susimatysime. Žemaičių tauta visada tvirta.“– atsisveikino D. Gedvilienė.
Truputis istorijos
1260-ųjų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Žemaičių drąsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, todėl visi žemaičiai būtent šią dieną mini Durbės mūšio pergalę. Tai buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu.
Autorės nuotr. Daugiau nuotraukų: Facebook
