Kas taps 2020-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu Lietuvoje, bus paskelbta 2021 m. vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Mūsų šalyje tokius rinkimus nuo 2017 m. organizuoja Lietuvių kalbos draugija su partneriais – portalu „Alfa.lt“ ir Lietuvių kalbos institutu. Kasmet skelbiami keturi nugalėtojai: visuomenės išrinktas Metų žodis ir Metų posakis bei komisijos išrinktas Metų žodis ir Metų posakis. Kviečiame domėtis, raginti įsitraukti kitus, siūlyti ir rinkti.
Balsavimas vyksta portale „Alfa.lt“. Jis prasidėjo 2021 m. sausio 20 d. ir truks iki vasario 20 d.
Už Metų žodį balsuoti reikia čia.
Už Metų posakį balsuoti reikia čia.
Kaip ir galima nujausti, daugiausia siūlomų žodžių ir posakių atspindi įvairius koronaviruso pandemijos aspektus: ligą ir jos plitimą, krizės valdymą ir saugumo reikalavimus, nuotolinį ugdymą ir darbą. Tai ir seniai žinomi žodžiai „virusas“, „algoritmas“, ir naujažodžiai „infodemija“ (informacinė epidemija – per didelis informacijos srautas, kuriame sunku atsirinkti patikimus šaltinius), „panikademija“ (panikos epidemija), „saviizoliacija“, „rizikaamžis, -ė“, „koronavirusynė“ (koronaviruso sukelta visuotinė nelaimė).
Pasiūlyta naujadarų, apibūdinančių ligos platinimą – „virusnešys“, „kovidnešys“, kaukių nešiojimą – „iškištanosis, -ė“, naujus pirkėjų poreikius – „kaukomatas“ (prekybos automatas, kuriame galima įsigyti kaukių).
Beje, Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne per šiuos metus atsirado 42 naujažodžiai su dėmeniu „koron-“.
Pakliūti į Metų posakio rinkimų sąrašą pretenduoja pasisveikinimas „Duok žaibą“, tvirtas kai kurių piliečių įsitikinimas „Nėra to viruso“, socialinės reklamos šūkiai „Parodykime virusui ragus“, „Geri vaikai tėvų nelanko“, judėjimo ribojimams nepaklūstančių keliautojų apibūdinimas „Knygnešių tautos nesustabdysi“. Ir, žinoma, komentarai karantino tema: „Devyni amatai, dešimtas karantinas“, „Prie karantino buvo geriau“.
Kasmet į Metų žodžio ir Metų posakio kandidatų sąrašus pasiūloma žodžių ir posakių, apibūdinančių žmonių santykį su gamta, gyvūnais, gyvenamąja aplinka: „Vilnecija“ (per vasaros liūtis patvinęs Vilnius, 2017), „Sausuva“ (sausros apimta Lietuva, 2018), „trinkelizacija“ (visuotinis viešųjų erdvių klojimas trinkelėmis, 2019) ir kt. Ne išimtis ir šie metai: „vamzdžiatraukis“ (žmogus, kuris atranda nelegalų nuotekų vamzdį), „daugykla“ (nelegali gyvūnų veisykla), „daugintojas“ (nelegalus veisėjas), „apartamentizacija“ (brangiuose miestų sklypuose stovinčių senų pastatų perstatymas į pelningus pastatus). Ir, kad būtų derama šio skyrelio pabaiga, – „pareigūninė“ (pareigūnams skirta patalpa). Jei kada prireiktų.
Pažvelkime į pasibaigusius metus ir į tai, kokį pėdsaką jie paliko mūsų kalboje.
Parengta remiantis Agnės Aleksaitės ir Ritos Urnėžiūtės straipsniu
MS-34
