Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas Gintautui Aleknai – teleoperatoriui, fotografui, keliautojui, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriui ir vadovui, bendrijos „Lemtis“ nariui. Tokį sprendimą priėmė Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į visuomenės ir Savivaldybės apdovanojimų komisijos siūlymą. Garbės piliečio vardas G. Aleknai suteiktas už Mažeikių garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų, tremties įprasminimą ir išsaugojimą ateities kartoms, jaunimo patriotinių jausmų ugdymą, pagalbą meno kolektyvams. Garbės piliečio regalijos bus įteiktos iškilmingoje ceremonijoje, kai ją bus galima organizuoti.
G. Alekna gimė 1956 m. balandžio 28 d. Jurbarko rajone. Mokėsi Jurbarko r. Volungiškių aštuonmetėje mokykloje. Baigęs 8 klases, išvažiavo studijuoti į Vilniaus politechnikumą, kur baigė vidurinės mokyklos kursą ir įgijo radiotechniko specialybę.
1974–1975 m. dirbo Lietuvos respublikiniame radiotelecentre, Vilniuje. Vėliau tarnavo tuometėje sovietinėje armijoje. Atitarnavęs grįžo į buvusią darbovietę – radiotelecentrą, kur dirbo inžinieriumi. 1981 m. tas pačias pareigas tęsė persikėlęs į Mažeikius, Mažeikių TV retranliacinėje stotyje, kur dirbo iki 2007 m. Po to – darbas Mažeikių rajono savivaldybėje, dabar – Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre.
G. Alekna 1988 m. pirmasis Mažeikiuose įkūrė vietinę televiziją ir 10 metų rengė bei transliavo TV laidas apie Mažeikius, kurios išsiskyrė ne tik informacijos įvairove, bet ir aukštu techniniu bei meniniu lygiu. Kartu su ugdymo įstaigomis kūrė mokomuosius filmus. Įamžino kultūrinius renginius, svarbias valstybines šventes. Visas archyvas perduotas Mažeikių muziejui.
Nuo 1989 m. iki 2020 m. aktyviai dalyvavo, organizavo ir vadovavo ekspedicijoms į tremties ir kalinimo vietas Rusijoje ir Kazachstane. Per 30 metų dalyvavo 53 ekspedicijose, aplankė beveik visas Rusijos sritis, kuriose buvo tremtinių iš Lietuvos – per 85 proc. visų išlikusių tremties vietų. Sibire, kitose Rusijos vietose, Kazachstane iš viso išbuvo per 1 tūkst. dienų, lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo per 400 tūkst. km, aplankė per 1 tūkst. tremties ir kalinimo vietų, inventorizavo apie 450 kapų ir kapaviečių. Vadovavo 46 ekspedicijoms, organizavo 31.
Grįžęs į Lietuvą kūrė dokumentinius filmus, rengė televizijos laidas ir reportažus, rašė straipsnius ir davė interviu žiniasklaidai, rengė fotoparodas, kurios buvo ir yra eksponuojamos Mažeikiuose ir kitose Lietuvos vietose. Visą tą laikotarpį su ekspedicijomis keliavęs G. Alekna turi sukaupęs unikalų foto ir vaizdo medžiagų archyvą, kuriame per 36 tūkst. nuotraukų, apie 200 val. įvairiais formatais nufilmuotos medžiagos. Didelė dalis užfiksuotų kapų ir kaimų sunykę, o vaizdajuostėse įamžinti tremtiniai jau mirę. Surinkta medžiaga ir ekspedicijų ataskaitos pateiktos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, daug medžiagos publikuota internete.
G. Alekna pirmasis, kuris ryžosi atverti tremties puslapius, skatino sugrąžinti į Lietuvą tremtinių palaikus, tvarkyti jų kapavietes. Į šią veiklą įsijungė ir jaunoji karta. Jo atlikti darbai peraugo rajono, Lietuvos ribas. Jis žinomas kaip istorinės atminties ambasadorius.
Už nuopelnus Lietuvai 1997 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu, o 2009 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2007 m. už nuopelnus rajonui įteikta Mažeikių krašto kultūros premija, už tautos istorijos puoselėjimą suteiktas Metų mažeikiškio titulas. Pagerbtas ir kitais apdovanojimais.
Nuotraukoje – Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimas, 2007 m. Budas.lt nuotr.
