Spalio 20 d. Mažeikių rajono neįgaliųjų centre vyko nuotoliniai mokymai kurtiesiems, kaip naudotis 112 programėle, kuri Lietuvoje startavo šiemet, leisiančia be tarpininkų išsikviesti pagalbą.
Apmokyti aktyvistai
Mokymai Lietuvos kurčiųjų draugijos nariams, pirmiausia prasidėję didžiuosiuose miestuose, persikėlė į mažuosius miestus – pirmieji mokymai vyko ir Mažeikiuose. Mokymus vedė lektorius Linas Miskelis iš Vilniaus ir Aurelija Bartkevičiutėiš Šiaulių. „Šiandien buvo sukviesti patys aktyviausi jaunieji kurtieji, nes dėl karantino reikia laikytis atstumo, o mūsų netoli 100. Šie jauni žmonės vėliau palaipsniui išmokys visus mūsų draugijos narius“, –sakė Mažeikių rajono kurčiųjų draugijos pirmininkė Audronė Šimkuvienė.
Visi pakviestieji įsidiegė mobiliąją programėlę. Šis palengvinimas – tai visiška naujovė, todėl buvo daug klausimų. Pamažu įdiegiant programas į išmaniuosius telefonus, lektoriai kantriai ir aiškiai atsakė į visus klausytojams rūpimus klausimus. Paskaita vyko vertėjaujant gestų kalbos vertėjui. Vietoje esantiems klausytojams talkino centro gestų kalbos vertėja, pirmininkė. „Šie septyni aktyvūs mūsų draugijos nariai supranta jiems tenkančią atsakomybę, todėl žinojo, kad reikia viską išsiaiškinti, kad galėtų kuo geriau išmokyti likusius narius. Daugiau bus dirbama individualiai, ypač su vyresniojo amžiaus nariais“, – apie numatomus darbus kalbėjo pirmininkė.
BPC gestų kalbos vertėjai
Pristatydama šią programėlę centro direktorė teigė, kad vaizdo skambutis sudarys galimybę klausos negalią turinčiam asmeniui išsikviesti skubią pagalbą lietuvių gestų kalba, o bendravimą tekstiniu pokalbiu palengvins paveikslėliais iliustruotas pagalbos išsikvietimo vedlys. Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriamspagalbos centre visą parą talkina gestųkalbos vertėjas. „Labai svarbu tai, kad programėlė galės automatiškai nustatyti ir perduoti vartotojo buvimo vietos duomenis. Norint naudotis programėle, bus būtinas Lietuvos kurčiųjų draugijos suteiktas autorizacijos kodas ir išankstinė registracija“, – sakė A. Šimkuvienė. Ši registracija reikalinga, nes iškart paskambinus, lemputės užsidegimu bus signalizuojama, kad pagalbos kreipiasi kurčiasis.
Pranešimas SMS – sunkesnis
Galima bus pranešti ir tekstine (SMS) žinute, bet kurčiajam tai sunkiau. Kiekvienam žmogui stresinėje situacijoje sunku suvaldyti šoką. „O kurčiajam dar reikia parašyti lietuviškai, bet tai yra ne jo kalba, kuria jis pratęs kalbėti. Iš kurčiojo gautą žinutę sunkiau suprasti, nes gestų kalbos leksika skiriasi nuo lietuvių kalbos leksikos. Pavyzdžiui, mes klausiame: „koks tavo vardas?“, o kurčiasis: „Vardas, koks?“ Todėl dažniausiai jie naudojasi vaizdo žinute. Kurčiųjų visuomenė šiais mokymais labai džiaugiasi“, – aiškina Mažeikių rajono kurčiųjų draugijos pirmininkė.
Kurtieji džiaugiasi, kad Lietuvoje visiems užtikrinamos lygios galimybės. Užtikrinti alternatyvą klausos negalią turintiems asmenims įpareigoja europinė teisė.
Autorės nuotrauka
