Artėja spalio 11-oji – rinkimai į LR Seimą. Vienas iš mažeikiškių kandidatų – Laisvės ir teisingumo partijos atstovas Kęstutis Bartkevičius. Likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, šis kandidatas išlieka ramus. Anot jo, visuomenė supranta atsakomybę ir balsuoja už tuos, kurie verti atstovauti jiems Seime. K. Bartkevičiui, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui, tai būtų jau trečioji kadencija, per kurią Seimo narys pasižada ir toliau tesėti mažeikiškiams duotus pažadus. Apie pastaruosius 8-erius metus Seime, valdžių kaitą savivaldoje, visuomenės problemas ir jų sprendimą plačiau interviu komentuoja K. Bartkevičius.
– Pone Bartkevičiau, į pabaigą eina jūsų antroji kadencija Seime. Sakykite, dvi kadencijos – daug, ar tai tik pradžia?
– Dvi kadencijos – ir daug, ir mažai. Jeigu kalbėsime apie kažkada pradėtus darbus – tai daug. Juk per tas dvi kadencijas nuveikta tikrai nemažai darbų, kurie džiugina kiekvieną Mažeikių krašto gyventoją. Jeigu žiūrėsime į priekį – tai, be abejo, tik pradžia. Pradžia naujiems iššūkiams, naujiems darbams, kuriuos žadu Mažeikių krašto žmonėms.
– Seimo narius galima suskirstyti į kelis pogrupius: tie, kurie dirba, kurie prisidirba arba tie, kurie tik tuščiai reklamuojasi. Jums pavyko pastarųjų dviejų tipų išvengti. Kaip?
– Matyt, toks jau esu – man priimtina ir natūralu yra ramiai, bet sąžiningai ir užtikrintai dirbti rinkėjų valia pavestą bei Konstitucijos diktuojamą darbą.
– Jūsų kandidatūra kelissyk buvo viešai svarstoma kaip galimo kandidato į Vidaus reikalų ministrus ar Ekonomikos ir inovacijų ministrus, taip pat ir Seimo vicepirmininkus. Ar jums buvo svarbūs šie postai? Ar įsivaizduojate save aukštose pareigose naujojo Seimo ir Vyriausybės sudėtyje?
– Tikrai niekada postas nebuvo svarbus. Natūralu, kad politikoje, susiklosčius vienokiai ar kitokiai situacijai, tenka prisiimti atsakomybę. Siekiant kiekvienam Lietuvos gyventojui palankių sprendimų privalome dirbti komandoje. Tik dirbdami išvien galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taigi, natūralu, jog, tarnaujant Tautai, kažkam tenka tapti ir Ministru, ir Premjeru, ir Seimo vadovybės nariu.
Apie aukštas pareigas naujajame Seime ar Vyriausybės sudėtyje tikrai negalvoju. Tačiau atsakomybę puikiai suvokiu, vertinu ir, jeigu būtų tokia rinkėjo valia – esu pasiruošęs dar didesniems iššūkiams.
– Praėjusiais metais atsidūrėte kryžkelėje: buvę bendražygiai sugriovė buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakciją Seime, kvietėsi arčiau, tačiau Jūs likote ištikimas jaunesnei partijos linijai, vedamai Remigijaus Žemaitaičio. Sukūrėte naują partiją, su kuria šiemet žengiate į rinkimus. Ar tokie gyvenimo išbandymai dar nustebina Jus kaip patyrusį politikos veikėją?
– Nors politikoje tikrai esu ne naujokas, vis tik turiu pripažinti, kad ne Jūsų minėti gyvenimo išbandymai, o bendražygių, tiksliau – buvusių bendražygių elgesys vis dar nustebina... Išdavystės ar nepasvertas kerštas, pyktis ir negarbingas elgesys yra ginklas tų, kurie nesugeba pažiūrėti plačiau, nemato ar nenori matyti Lietuvos bent dešimt metų į priekį. Ne asmeninės ambicijos čia turi būti svarbiausios. Mūsų visų ateitis, viešasis interesas, bendrojo gėrio kūrimas privalo tapti tuo vienijančiu, į priekį vedančiu tikslu.
– Kokie jūsų santykiai su dabartine valdančiąja dauguma? Priminsiu, kad jūs nepalaikėte nei Seimo pirmininko atstatydinimo procedūros, nei rinkimų kartelės nuleidimo iki 3 proc.?
– Santykiai su valdančiąja dauguma kaip buvo, taip ir liko dalykiški. Balsavau ir balsuosiu pagal savo įsitikinimus, atsižvelgdamas į įsipareigojimus rinkėjams, įvertindamas partijos programą. Dažnai taip nutinka, kad vienas ar kitas įstatymo priėmimas, štai, kad ir dėl tų 3 proc. rinkimų kartelės, asmeniškai man gal ir nenaudingas. Tačiau visi mes turime žiūrėti ir matyti bendrąjį vaizdą, kalbėti apie Lietuvos padėtį po daugelio metų į priekį. O tokiu atveju sprendimai vienu ar kitu klausimu būna kai kam netikėti...
– Norint pasiekti gerų rezultatų rajonui, reikalingas produktyvus bendradarbiavimas su Savivaldybe. Koks jis buvo Jūsų kadencijos laikotarpiu?
– Be abejo – Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, privalo bendradarbiauti su vietos valdžia. Jis turi žinoti pastarosios planus įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, turi derinti pozicijas siekiant vieningų rezultatų ir, žinoma, būti aktyviu tarpininku tarp savivaldos ir vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios. Per šią mano kadenciją Seime viena Savivaldybės valdžia keitė kitą. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju aktyviai dalyvavau ir tebedalyvauju Savivaldybėje vykstančiuose gamybiniuose susirinkimuose bei tarybos posėdžiuose. Bendravimas buvo ir tebėra dalykinis teikiant siūlymus bei ieškant įvairiausių problemų sprendimo būdų. Visada pasisakiau už tai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms. Savivaldybės administracijoje kai kurios pareigybės yra nesuderinamos su politikavimu. Niekada nepateisinsiu vieno ar kito posto siekio tik tam, kad būtų lengviau įgyvendinamas tolimesnis žingsnis politikos link.
– Jums, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui, medicinos dalykai turbūt yra artimiausi. Kaip vertinate sveikatos paslaugų teikimą Mažeikiuose, kaip jis pasikeitė per pastarąją kadenciją, kokių matote galimybių stiprinti šių įstaigų veiklą?
– Taip, medicinos dalykai man svarbūs, artimi ir pažįstami dar nuo vaikystės – esu gimęs medikų šeimoje. Bet kaip Seimo sveikatos reikalų komiteto narys turiu rūpintis ir kur kas platesniu spektru šios srities problemų. Paslaugų teikimas Mažeikiuose pastaruoju laikotarpiu, matyt, kaip ir visoje Lietuvoje, verčia žmones nerimauti. Tenka ilgesnį laiką laukti vizito pas specialistą, sunkiau yra gauti skubią konsultaciją. Nors infrastruktūriniu požiūriu sąlygos Mažeikiuose sveikatos sektoriuje gerėjo, ligoninė atsinaujino, modernios įrangos taip pat netrūksta, tačiau yra akivaizdus deficitas specialistų, savos srities profesionalų, kurie būtų prieinami mūsų žmonėms ištikus negalavimams. Ir viena iš labai svarbių galimybių stiprinant šią sritį būtų valstybės be galo didelis dėmesys regionams. Privalomas šiuo atveju ir sklandus bendradarbiavimas tarp institucijų, ir bendras siekis skatinti medikus neišvykti iš mažesnių miestų ir miestelių.
– Spalio 11-ąją vieni žmonės eis balsuoti pirmą kartą, kiti galbūt to nedaro jau seniai. Taigi, kodėl reikia pasinaudoti savo pilietine teise ir nepamiršti balsuoti?
– Tikiu ir pasitikiu savo kraštiečiais bei kiekvienu, turinčiu teisę balsuoti. Laisvi, mąstantys žmonės tiesiog privalo pasinaudoti šia teise. Pilietinė visuomenė – didelė jėga, galinti pasipriešinti tam, su kuo nesutinka. Tikiu, kad tiek eisiantys balsuoti pirmą kartą, tiek jau turintys patirtį renkant savo atstovą Seime, supranta savo atsakomybę kuriant demokratinę teisinę valstybę. Juk rinkimų esmė – pasirinkti ateitį.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš K. Bartkevičiaus rinkimų sąskaitos.
Užs. P20-01
