Gražina Veršinskienė
Rugsėjo 5-ąją, nepabūgę darganoto oro, prie Lūšės bendruomenės namų aplinkinių kaimų gyventojai, draugai, svečiai sugužėjo į šventę „Sustojęs laikas... knygoje“, skirtą paminėti Ritinės kaimo 460-metį.
Istorija, sugulusi į knygą
Lūšės bendruomenės kraštiečių šventėje netrūko nei džiugių akimirkų, nei svajonių išsipildymo. Viena jų – Lūšės kaimo bendruomenės su Jadvyga Jogminiene priešakyje rinkta istorinė medžiaga apie Ritinės kaimą pagaliau sugulė į knygą „Ritinė“, kuri ir buvo pristatyta šventės metu. Pasak bendruomenės pirmininkės Vilmos Sendrauskienės, čia pagalbos ranką ištiesė Mažeikių Rotary klubas „Liberta“, kuri buvo ir viena iš renginio organizatorių.
Dėmesį ir pagarbą bei sveikinimo žodį nuo Lietuvos Respublikos Seimo nario Valiaus Ąžuolo perdavė Seimo nario patarėja Reda Šiaulienė. Nepamiršti ir aktyviausi bendruomenės nariai, jiems įteikti Seimo nario padėkos raštai už kūrybiškumą ir meilę, skiriamą savo kaimų gyvenimo puoselėjimui.
Gerų žodžių lūšiškiams negailėjo ir bendruomenės pirmininkė. Džiaugėsi, kad daugelis prisidėjo prie jubiliejinės šventės – kas pyragus kepė, kas scenai medžiagas dovanojo, kas ją surentė, o meistravo Vytautas Zonys. Dar kiti virė troškinį, žirnių košę ir vaišino visus šventės dalyvius.
Naujų potyrių dozė
Didelio dėmesio sulaukė balta palapinė, kurioje UAB „Ignitis“ atstovai suteikė galimybę įsiamžinti fotobūdelėje ir iškart gauti nuotraukas – ne vienam tai buvo nauja patirtis. Tuo įdomybės nesibaigė – būriavosi ir prie Editos Nurmi, kuri supažindino su vikingų epochos patiekalais.Gerą nuotaiką ir dozę juoko dovanojo šmaikštus Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklis „Vaizdeliai iš Tupių gyvenimo“, pagal Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės kūrybą (režisierius Martynas Januška).Šventės paradui diriguojant Mažeikių kultūros centro meno padalinio vadovui Pauliui Mylei, kurį lūšiškiai vadina savu, į sceną vienas po kito lipo saviveiklos kolektyvai, šokėjai sukosi ką tik lietaus nupraustoje žolėje. Susirinkusius linksmino Pikelių kultūros namų mišrus vokalinis ansamblis „Sodžius“, Mažeikių trečiojo amžiaus universiteto saviraiškos kolektyvai, ukriniškių kolektyvai „Kvistėja“, „Kvistė“ ir „Šep tep“, Židikų kultūros centro ansamblis „Romantika“ ir stilizuota kapela „Šatrija“. Išsiilgusius šokio, diskotekoje linksmino muzikantas Saulius Kateiva.
Mena Vytauto laikus
Ten, kur teka Eglynupis ir Gudonas, kur tankia lapija juosia Miltenių bei Marijampolės miškai, įsikūręs Ritinės kaimas. Dažnam Ritinės ir Lūšės kaimai – tai du atskiri administraciniai vienetai, nors oficialiai yra tik vienas – Ritinės kaimas, gyvuojantis jau 460 metų. Kaime yra Ritinės piliakalnis, išlikusi dvarvietė, alėja, tvenkinys su salele. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. Išlikę du į dvarą vedę keliai: liepų (Liepkelis) ir beržų (Beržkelis). Kaime nuo 1958 m. veikė pradinė mokykla, nors yra žinių, kad ji jau buvusi 1932 m., biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas. Šaltiniuose minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vadinami Švedkapiu. Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė, 16 m ilgio ir 12 m, pločio medinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Dėl Ritinės kaimo pavadinimo iškeltos dvi versijos: pagal vieną jų – pavadinimas kildinamas nuo dvarininko Ritas pavardės. Kita, kad pavadinimas kilo nuo žemaitiško žodžio – ritinys, kuris reiškia akmuo. Kaimo teritorijoje nuo ledynmečio laikų liko daug didžiulių akmenų, todėl ir spėjama, kad žmonės juos vadino ritines (žemaitiškai), taip ir kaimo pavadinimas atsiradęs.
Vilmos Sendrauskienės nuotraukos
Daugiau nuotraukų – FB „Budas.lt/Būdas“
