Birutė Šneideraitienė
Šiandien, rugpjūčio 15 d., kartu su tituliniais Žolinės atlaidais paminėtas ir Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 250-ies metų jubiliejus.
Mišios ir koncertai
Žolinės atlaidų ir padėkos šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas, Telšių vyskupijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis ir iš šios parapijos kilęs, dabar tarnaujantis Palangos bažnyčioje, kun. Kęstutis Timofejevas.
Po šv. Mišių koncertavo Sedos pučiamųjų orkestras „Griaustinis“ (vad. Kęstutis Dvaržeckis), o vakare surengtas įspūdingas klasikinės muzikos koncertas, kuriame Klaipėdos kamerinis orkestras bei Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“ bei solistės Asta Krikščiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė atliko Algirdo Martinaičio oratoriją „Gailestingumo altorius“.
Apie bažnyčią
Pirmoji bažnyčia Sedoje buvo pastatyta 1508 m. 1769-1770 m. ji atstatyta, vėliau ne kartą atnaujinta. Nuo 1823 m. bažnyčios išorė išliko nepakitusi, tik 1985 m. buvo uždėtas skardinis stogas. 2006 m. prie bažnyčios įrengtas lurdas. Šiuo metu Sedos bažnyčia yra viena didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių XVIII a. Lietuvoje statytų medinių liaudiškų formų šventovių. Sakralinis pastatas – lotyniško kryžiaus plano, halinio tipo, trinavis, su transeptu, šešiakampe apside ir dviem zakristijomis. Didelis valminis stogas status, daugiašlaitis. Jo viršuje – penki bokšteliai. Jų pats didžiausias ir ryškiausias – kryžmoje ant kraigo iškilęs aštuonkampis barokinio silueto bokštas. Itin puošnus bažnyčios interjeras. Pagrindinis jo akcentas — XVIII a. pabaigoje profesionaliai sukurti orderinių formų mediniai vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai. Jų yra penki: didysis, Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Šv. Jono Nepomuko ir Šv. Antano Paduviečio.
Ypač gražus vėlyvojo baroko stiliaus altorius, esantis kairiojoje koplyčioje. Jo įlenktas cokolis plastiškas, retabulas sukomponuotas erdviškai, antablementas banguotai laužytas, stiuką primenantys drožiniai imituoja mūrinius pavyzdžius.
Bažnyčioje gausu vertingų meno kūrinių. Turtingas bažnyčios 1641—1926 m. archyvas saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve.
Autorės nuotrauka
