Gražina Veršinskienė
Po itin šiltos žiemos šilumos tiekėjams teko dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima – tai darbas karantino metu. Apie tai, kaip užklupęs COVID-19 pakeitė įprastą darbo ritmą, kokių pamokų išmoko, naujienų portalas Budas.lt kalbasi su UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Arūnu Čekanausku. Apie vykdomus projektus informuoja komercijos direktorius Ramūnas Steponavičius.
Netikėti iššūkiai
Kalbėdamas apie nenumatytas gamtos staigmenas ir ekstremalias sąlygas generalinis direktorius pažymėjo: „Šilta žiema šilumininkams – tai mažiau pajamų, o šiemet ir šildymo kainos labai mažos, o rinkos reguliavimas ir kainodara nebeatitinka realios situacijos. Tad pajamos ženkliai mažėjo, bet tikimės, kad tai neturės įtakos ES lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti, taip pat bendrovės veiklai užtikrinti bei būtiniems remonto ir sistemos atnaujinimo darbams finansuoti šiltuoju laikotarpiu.“
Prisimindamas iššūkius karantino metu, A. Čekanauskas paminėjo, jog buvo jaučiama įtampa – kad tik nesusirgtų techninio personalo darbuotojai, tai būtų palietę visus Mažeikių šilumos tinklų vartotojus. „Šilumininkų darbas specifinis, iš gatvės darbuotojų nepaimsi. Buvome numatę prireikus pailginti darbo pamainą, kaip rezervą laikėme atostogose esančius darbuotojus. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) turėjo minčių sudaryti darbuotojų skolinimosi rezervą, bet šilumos tinklų kiekvienos katilinės darbas specifinis. Jį perprasti reikia ilgesnio laiko. Tai verčia susimąstyti ir ieškoti rezervo tarp savo darbuotojų, praplečiant jų kvalifikaciją. Galiu pasidžiaugti darbuotojų sąmoningumu – suprato saugos reikalavimų svarbą. Ypač pamainos saugojo viena kitą, suvokė, kad jų darbas svarbus ir kokios būtų pasekmės susirgus. Tiek karantino metu, tiek sušvelninus jo sąlygas atsakingai buvo laikomasi visų Vyriausybės nutarimų: kas 2 val. dezinfekuojami paviršiai, atskirtos darbo vietos, beveik nebuvo kontaktuojama, keičiantis pamainoms, darbuotojai buvo aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis ir pan.“, – kalbėjo generalinis direktorius, džiaugdamasis, kad išsaugojo visas darbo vietas.
Naujovė – nuotolinis darbas
Viena iš naujovių, kurią teko išbandyti dėl paskelbto karantino – darbas nuotoliniu būdu. A. Čekanauskas džiaugėsi, kad tai netrukdė gerai atlikti visus darbus, o ir darbuotojai turėjo galimybę prižiūrėti namuose esančius vaikus. „Darbus suderindavome vaizdo konferencijų metu. Galimybe dirbti namuose pasinaudoti galėjo tik administracijos darbuotojai, ypač tai pasitvirtino buhalterijos personalui. Šiuo metu išaiškėjo IT specialistų stygius, bet sugebėjome ir bendravimo ryšius sukurti, ir konfidencialumą užtikrinti“, – nei dienos nuotoliniu būdu nedirbęs, mintimis dalijosi generalinis direktorius. Paminėdamas, kad nuolat buvo palaikomas ryšys su LŠTA – kiekvieną pirmadienį vykdavo vaizdo konferencijos.
A. Čekanauskas pasidžiaugė, kad vartotojai buvo pakankamai sąmoningi, nebuvo nei didelio klientų antplūdžio, nei mokėjimų vėlavimų. Nors, pasak generalinio direktoriaus, buvo jaučiamas didesnis šilumos vartojimas, nesulaukta masinio gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą bei prašymų atidėti mokėjimus.
Pandemijos protrūkis nesustabdė darbų
Direktorius džiaugiasi sklandžiu planiniu hidrauliniu bandymu, kuris buvo atliktas per trumpą laiką – Reivyčių kvartalas karšto vandens neturėjo tik parą, o Mažeikių miesto vartotojai – tris paras. Tai pavyko, nes yra palyginti naujos magistralės – pakeista 73 proc. vamzdynų.
Nestoja ir ES finansuojamų projektų įgyvendinimas. Apie keturis investicijų planus pasakojo komercijos direktorius Ramūnas Steponavičius.
Vykdomi keturi projektai
Pasak komercijos direktoriaus, šiuo metu pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2.-LVPA-K-102 priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ bendrovė vykdo tris plėtros projektus. Pirmas – „Šilumos trasos atvedimas į Kalnėnų kvartalą, prijungiant naujus vartotojus Versmės, Šaltinėlio, Ukrinų, Kulūpio, Kurmaičių ir Vadaksties gatvėse“, antras – „Šilumos trasos atvedimas į V. Kudirkos, Mindaugo, Urvikių gatves sužiedinant su Urvikių gatve“ bei trečias – „Reivyčių CŠT prijungimas prie Mažeikių katilinės, prijungiant naujus vartotojus Žagarėlės, S. Nėries, M. Valančiaus ir Laisvės gatvėse“. Vykdomas dar vienas šilumos trasų rekonstrukcijos projektas „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo VŠK-3-10 iki Jautakių g. 10 ir nuo boilerinės Juodpelkio g. iki Kalnėnų g. 32“. Projektai yra finansuojami iš Europos Sanglaudos fondo: 50 proc. sudaro bendrovės lėšos ir 50 proc. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) parama. „Įgyvendinimo laikotarpis yra 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai.Projektų vykdymo metu bus nutiesta apie 12,95 km naujų šilumos tiekimo tinklų ir bus prijungtas 131 naujas vartotojas. Įrengus naujas trasas, ateityje bus galimybė prijungti ir kitus kvartalo gyventojus. Vykdant šiuos ekologinius projektus bus mažinamas oro užterštumas šiuose kvartaluose: Kalnėnų, Senamieščio parko bei aplinkinių teritorijų, Reivyčių gyvenvietės ir šalia esančių kvartalų. Rekonstrukcijos projekto metu bus rekonstruota apie 800 m senų trasų, keičiant naujais iš anksto izoliuotais šiuolaikiškais šilumos tiekimo tinklais“, – projektų naudą vardijo Ramūnas Steponavičius.
Užtikrins ir oro taršos mažinimą
Komercijos direktorius plačiau apžvelgė ir šių projektų svarbą ekologijai: „Vykdomi projektai prisidės prie Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje iškelto pirmojo Programos tikslo 2 uždavinio – mažinti šilumos gamybos įrenginių taršą ir užtikrinti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtrą. Siekiant centralizuotai tiekti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, būtina užtikrinti, kad miestuose, kuriuose didžioji centralizuoto šilumos tiekimo energijos dalis pagaminta naudojant biokurą, būtų išlaikytas ar padidintas dabartinis kuro balansas. Taip pat, taršos išmetimų ribojimai, pagal ES direktyvas, taikomi didelės galios katilams. Individualių namų katilų taršos išmetimai bei naudojamas kuras nėra reguliuojamas. Individualių namų savininkai, prijungti prie Mažeikių miesto centralizuoto šilumos tinklo sistemos atsisakytų savo individualių šildymo katilų, kurių efektyvumas (priklausomai nuo kuro rūšies), lyginant su Mažeikių katilinėje esančiais įrenginiais, yra ženkliai mažesnis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas namų ūkis, kūrenantis medieną, per metus į aplinką išmeta apie 90 kg CO₂, 2,2 kg SO₂, 18,75 kg NOₓ ir 2,45 kg kietųjų dalelių (dulkės, suodžiai, pelenai ir t. t.). Tai reiškia, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, įvykdžiusi minėtus projektus, kasmet užtikrins oro taršos mažinimą, t. y. bus išmetama mažiau 11 790 kg CO₂, 288,2 kg SO₂, 2 456,25 kg NOₓ ir 320,95 kg kietųjų dalelių.“
Planuojama statyti fotovoltinę elektrinę
Kalbėdamas apie atsinaujinančius energijos išteklius R. Steponavičius paminėjo, kad šiuo metu bendrovė yra gavusi finansavimą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektui „Saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas Mažeikių katilinėje“ įgyvendinti. Šiuo metu vyksta Viešojo pirkimo procedūros. Planuojama statyti 140 kWp galios fotovoltinę elektrinę, kuri per metus turėtų pagaminti apie 121 tūkst. kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad tokio kiekio elektros nebepirksime iš gamintojų, kurie elektros gamybai naudoja iškastinį kurą ir tuo ženkliai prisidėsime prie oro taršos mažinimo.
Budas.lt archyvo nuotrauka
