Gražina Veršinskienė
Greit bus mėnuo, kai Lietuvoje atšauktas karantinas, paliekant galioti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 plitimo grėsmės. Šis ekstremalus laikotarpis parodė, kad VšĮ Mažeikių ligoninė pakankamai gerai suvaldė situaciją. Apie darbą ekstremaliomis sąlygomis, planus Budas.lt kalbasi su ligoninės direktoriumi Sigitu Kakčiu.
– Kaip manote, kas lėmė gerą situacijos valdymą: gebėjimas greitai strateguoti, pasiruošimas ar kitos priežastys?
– Na, susidėjo visos aplinkybės. Pirmiausia esu dėkingas tiems medikams, kurie prisiėmė atsakomybę dėl tikrai pavojingo darbo. Daug padėjo Mažeikių r. savivaldybė, Šiaulių respublikinė ligoninė, pavieniai žmonės, verslininkai, rėmėjai.
– Prabilote apie medikus, ar daug Mažeikių ligoninės gydytojų dirba ir kitose gydymo įstaigose?
– Mūsų padėtis panaši į kitas gydymo įstaigas. Medikai, norėdami gauti jų išsilavinimui, pragyvenimui atitinkantį atlygį, daug dirba. Todėl apie pusę visų gydytojų atvyksta iš vietinių ar tolimesnių gydymo įstaigų. Apie 30 proc. mūsų gydytojų irgi kur nors yra įsidarbinę. Gydytojus suprantame ir tokiam darbo stiliui netrukdome. Tik deriname, kad nesidubliuotų grafikai. Vyriausybės rekomendacijų dėl darbo ciklais nesilaikome. Juos mūsų sąlygomis būtų neįmanoma įgyvendinti. Tai labai kenktų ir taip sunkiai pas medikus patenkantiems pacientams.
– Ar nebuvo problemų dėl apsaugos rekomendacijų laikymosi?
– Buvo. Pamėginkime bent kelias valandas padirbėti su apsaugos priemonėmis, tada suprasime, kad yra sunku. Darbe personalą nuolat vargina įtampa. Blogai tai, kad reikalavimus esame priversti nuolat keisti. Medikai – ne robotai. Jų atsakomybė žmonėms didelė. Kiekvienam su savo emocijomis susitvarkyti reikia pačiam.
– Ar sulaukėte Jūs, Jūsų kolektyvas žmonių padėkos, o gal buvo ir konfliktiškų situacijų?
– Padėkojimų įvairiais būdais sulaukėme ir sulaukiame. Tai netikėta. Žmonės mato, kaip nelengva dirbti tokiomis sąlygomis. Na, kiti pacientai turi iš anksčiau suformuotą kritišką, griežtoką nuomonę. Kilti konfliktams galimybių apstu. Dabartinis režimas nepatogus nei medikams, nei pacientams. Turime naudoti dezinfekavimo priemones, išlaikyti tarp pacientų priėmimo minimalius laiko tarpus. Jei labai griežtai šių reikalavimų laikytumėmės, tai kiltų dar daugiau įtampos. Pasitaiko visko – ir skundų, ir klaidų medikų darbe. Analizuojame visus negatyvius atvejus, ieškome optimalių sprendimų.
– Kaip manote, ar lietuviai tinkamai įvertina koronaviruso grėsmes?
– Pagal rezultatus – gerai. Tačiau čia nulėmė sėkmės faktorius, griežtokas žmonių judėjimo ribojimas, laiku taikytos Savivaldybės epidemiologinio režimo priemonės. Parduotuvėse tikrai mačiau beveik visus su apsaugos priemonėmis. Buityje pasitaikė visko. Neramina tai, jog dabar skleidžiamos kalbos, kad tai, tarsi, pačių medikų išgalvota problema. Sklinda kalbos: „Jokio viruso čia nebuvo. Išplovėte pinigus...“ Čia atvira patyčia iš tų pačių, atsakomybę prisiėmusių, medikų bei iš tų, kurie mirė nuo laboratoriškai patvirtintos COVID-19 infekcijos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
– Pakalbėkime apie laukiamiausią gyvenimo momentą – gimimą. Kiek per karantiną buvo gimdymų? Ar nekilo nesusipratimų?
– Nesusipratimų nekilo. Gimdymų skaičius balandžio–birželio mėn. buvo 68, o 2019 m. per tą patį laikotarpį gimdymų skaičius buvo didesnis – pasaulį išvydo 81 naujagimis. Tiesa, pasikeitė akušerinio-ginekologinio skyriaus vedėjas. Išvykus gydytojai Aurelijai Tamašiūnienei, iš Telšių pas mus sugrįžo dirbti gera darbo organizatorė, mėgstama pacienčių gydytoja akušerė ginekologė Eglė Jarašūnienė.
– Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyriuje gydomi ne tik Mažeikių, bet ir kitų rajonų ligoniai. Kiek šiuo metu jų gydoma?
– Psichiatrijos skyrius beveik 2 mėnesius buvo pertvarkytas į COVID-19 infekcijos poskyrį. Pacientų skaičių per karantino laikotarpį ribojome. Dabar pacientai dėl įvairių priklausomybių, psichinių būklių daugiausiai gydomi iš Mažeikių rajono. Jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 15 pacientų. Iš kitų savivaldybių pacientų atvyksta daug. Tačiau jie gydomi kituose ligoninės skyriuose.
– Ką ateityje planuojama daryti su šiam tikslui įrengtomis gydymo patalpomis?
– Psichiatrijos skyrių grąžinome į ankstesnes patalpas. Karščiavimo klinikos patalpas išlaikome rezervuotas dėl galimų epidemiologinių grėsmių. Čia anksčiau buvęs Vaikų sutrikusios raidos ankstyvos reabilitacijos skyrius įkurdintas prie Mažeikių politechnikos mokyklos, anksčiau buvusiose Mažeikių r. Krizių centro patalpose.
– Jei įvyks blogiausias prognozuojamas scenarijus, kad COVID-19 sugrįš rudenį, bus lengviau?
– Žinoma, medikams bus aiškiau, kaip elgtis. Juos tiek nekaustys baimė dėl savo bei artimųjų saugos, užsikrėtimo galimybės. Mes šiuo metu esame pasitvirtinę įvairias epidemiologinių režimų taisykles, turime reikiamą kiekį darbo saugos priemonių, dezinfekcinių medžiagų. Blogai, jei būtų daug sergančių. Mūsų ligoninė tada taptų Šiaulių regiono kovidine rezervine ligonine.
– Pakalbėkime linksmesnėmis nuotaikomis. Kokia tvarka ligoninėje panaikinus griežtus ribojimus?
– Ligoninė tebegyvena kovidiniu režimu. Kaip ir visi, tikimės, kad kada nors ši nepatogi padėtis pasikeis. Darbe naudojame individualias apsaugos priemones. Aišku, režimas tapo paprastesnis. Tačiau visiems medikams ši užsitęsusi nepatogi padėtis gerokai įgriso.
– Ką patartumėte ligoninės pacientams dėl vizitų pas gydytojus?
– Palinkėčiau dar laikytis mums priskirto epidemiologinio režimo taisyklių, vengti nereikalingų tarpusavio kontaktų, nepykti dėl sulėtėjusio personalo darbo tempo, sunkesnių ir sudėtingesnių patekimo pas medikus sąlygų.
– Pakalbėkime apie jus. Vadovaujate ligoninei daugiau kaip pusmetį (nuo 2019 m gruodžio 3 d.). Turbūt net neįsivaizdavote, kad teks dirbti sudėtingiausiu ne tik Mažeikiams, bet ir Lietuvai, pasauliui metu. Kada buvo sunkiausias momentas?
– Sunkiausias momentas, gal ir keistai pasakysiu, yra dabar. Ką tik po didelių vargų „išplėšėme“ apmokėjimą medikams už darbą balandžio mėnesį. Ligoninės biudžete siaučia skersvėjai – esame įsiskolinę kreditoriams. Sulaukiame verslo subjektų teisėtų priekaištų, nežinome, kaip apsiginti. Matome, kad lėšos skiriamos pensininkams, ūkininkams, vaikų išlaikymui, bet ne medikams. Toliau nekomentuosiu. Čia jau politika. Į ją nesivelsiu.
– Koronaviruso suvaldymu nesibaigė jūsų darbai. Juda pirmyn dideli darbai, pagerinsiantys ligoninės darbą?
– Vėlyvą rudenį įsigysime naują radiologinę įrangą už 400 tūkst. eurų, skirtų iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Tuo džiaugiuosi. Tai ligoninės medikų darbo karantino laikotarpiu įvertinimas. Tačiau įranga bus skirta pacientams. Po įrangos paleidimo turės pradėti dirbti antras rentgeno kabinetas. Taigi, sumažės pacientų eilės. Įrangą pirksime tik pačią moderniausią. Tai užtikrins mūsų darbo geresnę kokybę, aukštesnį našumą. Yra ir problema. Turėsime ieškoti papildomai ir naujo, su modernia įranga dirbsiančio personalo.
– Jei dar pakalbėtume apie ligoninės finansinę padėtį?
– Jau minėjau, kad sudėtinga. Viruso epidemijos laikotarpis pareikalavo papildomai apie 0,5 mln. eurų sąnaudų. Per karantino laikotarpį negalėjome teikti planinės pagalbos. Ne už visas atliktas paslaugas gavome apmokėjimus iš Ligonių kasos. Žinia, ligoninė turi tik vieną finansavimo šaltinį – pajamas už atliekamas paslaugas. Mes nesame, kaip dažnas galvoja, biudžetine įstaiga. Ką uždirbame, tą ir turime.
– Kitas labai svarbus pacientams ramybės neduodantis klausimas – maitinimas. Kokia dabar padėtis šiuo klausimu?
– Čia dar tik ilgo kelio į atsakomybės prisiėmimą pradžia. Birželio pabaigoje vykusiam Mažeikių r. savivaldybės tarybos posėdžiui buvome įpareigoti parengti pacientų maitinimo programą. Jai skirta 73 000 eurų Sveikatos fondo lėšų. Nujautėme, kad taip bus. Ruošėmės, skaičiavome, tyrinėjome rinką, įrangos pirkimo galimybes. Artimiausiu metu organizuosime pacientų maitinimui reikalingos įrangos pirkimo konkursą. Bet įrangai pirkti skirtų lėšų nepakaks. Kartu laukia ir dabarties higienos normų reikalavimų neatitinkančių virtuvės patalpų remontas. Patalpos priklauso Mažeikių r. savivaldybei. Mes šių patalpų remontuoti negalime, neturime ir lėšų. Tikriausiai savivaldybei pavyks šias patalpas suremontuoti kokybiškai. Tada, orientaciniai po 2–3 mėn., ir paaiškės, kaip maitinimo paslaugos bus toliau teikiamos.
– Kaip manote, ar vietos politikai tinkamai padeda spręsti šį klausimą?
– Santykis su politikais dalykinis. Pagal Vietos savivaldos įstatymą rajono savivaldybė yra atsakinga už pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą (savarankiškoji funkcija). Šiam darbui ji yra įsteigusi ligoninę. Tokiu būdu, mes Savivaldybės vardu užtikriname viešo intereso gydant regiono ligonius tenkinimą. Stengiamės šią priskirtą pareigą atlikti sąžiningai.
– Ar Mažeikių ligoninė išliks?
– Ligoninės administracija turi spręsti dar bene dvi labai svarbias problemas.
Nuo 2007 m. vyko ligoninės pastatų renovacija. Dviem etapais atlikti darbai už daugiau nei 4 mln. eurų. Šie darbai neperduoti valstybinei komisijai, teisiškai neregistruoti. Daug dirbame, kad sutvarkytume praeities įsiskolinimus.
Gyvename lūkesčiu, kad pavyks pastatyti ligoninės priestatą ir pertvarkyti visą įstaigos darbą, praplečiant Priėmimo konsultacinį skyrių, perkeliant į vieną pastatą Psichiatrijos skyrių. Čia turėtų atsirasti papildomos slaugos, gerontologinių pacientų lovos. Tikimasi, kad atsiras vietos ir administracijai. Gal nebereikės remontuoti mums gėdą darančių byrančiomis sienomis, griūnančiu šiferiniu stogu Basanavičiaus g. 22 bei 24 pastatų? Įgyvendinti šiems planams investicinis projektas parengtas dar kovo mėnesį. Šiuo metu rengiamas ligoninės priestato techninis projektas. Pateikta paraiška 2021–2023 m. valstybės investicijų programai.
Mažeikių ligoninė tikrai neišnyks, nebus reorganizuota. Ji per kelerius ateinančius metus gali būti pertvarkyta, aprūpinta naujaisiais technologiniais įrenginiais. Lieka tik sutelkti kvalifikuotą, jautrų ligonių interesams, dėmesingą personalą.
Budas.lt archyvo nuotrauka
