Gražina Veršinskienė
Ketvirtus metus iš eilės viekšniškiai saviškius ir svečius liepos pradžioje kviečia į ,,Viekšnių kultūros vakarus“. Kaip jau įprasta, renginių ciklas prasidėjo poezijos vakaru „Žodžiai, kvepiantys liepų medumi“.
Liepos 2-ąją prie Viekšnių malūno, ant Ventos upės kranto susirinko gausus poezijos mylėtojų būrys. „Tikiu, kad tas saldus nektaras varvės mūsų sielomis. Už nugaros palikime nebaigtus darbus ir pabūkime čia, akis paganykime Ventos pakrantėmis, pamatykime, kaip gabalėlį dangaus atkerpa kregždutės“, – svetingai gero pasibuvimo linkėjo šio renginio globėja Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė poetė Jūratė Norvaišienė.
Kultūros renginių pliūpsnis
Viekšnių kultūros renginiai, prasidėję poezijos vakaru, pasklis po įvairias Viekšnių viešąsias erdves. Dėmesio sulauks ir jaunimas, kuriam skirtas antrasis vakaras, kitą vakarą po atviru dangumi žiūrės kino filmus, skirtas vakaras ir teatro mėgėjams. Renginių ciklą vainikuos Viekšnių seniūnijos „Gerumo angelo“ nominacijų vakaras, kuris baigsis Tautiškos giesmės giedojimu.
Varvėjo poezijos medus
Gausaus būrio klausytojų jausmus, tarsi jautrias sielos stygas, virpino poetų skaitomos eilės. Jų susiėjo nemažas būrys – vietos ir Mažeikių, iš kaimyninių (Akmenės, Telšių) rajonų. Kai kurie net sąsajų su Viekšniais rado – telšiškė Elena Borusevičienė-Šidlauskienė sakė žinanti, kad jos šaknys Viekšniuose. Tad skaitė ir savo eiles, skirtas šviesiam Borusevičių atminimui. Iš Žemaitijos sostinės atvyko ir Ieva Sigita Naglienė bei Irena Daubarienė, kuri, kaip pati teigė, rašo dviem kalbom – lietuvių ir žemaičių. Mažeikiškė Liucija Jagielienė, pradėjusi vakaro skaitinius, vedė tyriausių žmogaus jausmų prisiminimų takais. Romantiškumu ir veržlumu dvelkė Rimos ir Andriaus Almanių iš Akmenės poezijos posmai. Darbo kolegų – Solveigos, Valdo, Astos – ir mamos Marijos lūpomis skambėjo poetės J. Norvaišienės eilės. Nemarioms gyvenimo vertybėms savo eiles skyrė viekšniškė Sniegina Chriščinavičienė.
Tiško muzikos garsai
Poetų eilės kilo aukštyn debesų link, o Ventos upės čiurlenime skendo ir purslais klausytojų sielose tiško Vilijos Imbrienės ir Kęstučio Krenciaus atliekamos dainos. Iki širdies gelmių prasiskverbę Jūratės Malinauskaitės iš Joniškio smuiko garsai ne vienam ir dvasinio pakylėjimo ar susijaudinimo ašarą spaudė.
Dar ilgai prisiminimuose paskendęs malūnas klausėsi vėjo nešamo poetinio žodžio, smuiko melodijų, eilių, tapusių dainomis, garsų.
Autorės nuotrauka
