Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, aktyviai dirbę karantino metu, neturėtų likti nuošalyje skiriant premijas socialiniams darbuotojams, o savivaldybių ir NVO sektoriaus supriešinimas nėra geriausias valstybės būdas padėkoti už nelengvą ir pavojingą darbą.
Taip teigia savivaldybės, kurioms buvo nurodyta pačioms surasti būdų išmokėti premijas socialinį darbą dirbusiems NVO atstovams, nors tam nėra nei teisinių priemonių, nei pakankamai lėšų.
Balandžio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas paskirti 2 956 000 eurų savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams vienkartinėms premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu. Tačiau NVO organizacijos, karantino metu šalyje teikusios paslaugas, liko pamirštos, nors ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Jos atstovai patarė kreiptis į pačias savivaldybes.
„Nesuprantama, kodėl šiuo sunkiu laikotarpiu taip ciniškai priešinamos savivaldybės ir NVO sektorius, kurių dauguma puikiai dirba kartu teikiant paslaugas gyventojams. Džiaugiamės, kad savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams yra galimybė išmokėti premijas – jie dirbo sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Tačiau tą patį galima pasakyti ir apie NVO darbuotojus, kurie valstybės liko pamiršti,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė ir NVO tarybos narė Roma Žakaitienė.
Pasak jos, ministerijos siūlymas išmokėti premijas NVO darbuotojams iš savivaldybėms paskirtų lėšų yra mažiausiai keistas dėl kelių priežasčių. Pirma, skirtų lėšų visų savivaldybių socialiniams darbuotojams ir taip vos užteks (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė savo pavaldžių socialinių įstaigų darbuotojams reikiamų lėšų poreikį įvertino 640 tūkst. eurų, tačiau skirta tik 341,6 tūkst. eurų). Be to, Vyriausybės nutarime aiškiai nurodoma skirti šias lėšas tik savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams.
„Ministerijos pažadai skirti lėšų NVO organizacijoms per įvairias programas šio klausimo taip pat neišspręstų, kadangi jos pasiektų tik dalį „nevyriausybininkų“. Šiuo metu valstybė skiria milijonus eurų paramos verslui ir kitiems per karantiną nukentėjusiems sektoriams, tačiau ryškėjantis požiūris į nevyriausybinių organizacijų svarbą mus labai neramina,“ – teigia LSA direktorė.
Apie keliamą nereikalingą įtampą tarp savivaldybių ir NVO užsimena ir Trakų rajono savivaldybės merė, LSA socialinių reikalų komiteto pirmininkė Edita Rudelienė.
Pasak jos, karantino metu ypač išryškėjo savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo svarba kartu teikiant pagalbą ir atliepiant išaugusį socialinių paslaugų gyventojams poreikį. Neseniai LSA atliko apklausą apie karantino metu NVO teikiamą pagalbą gyventojams. Tai – ir aprūpinimas maistu bei maisto produktais, pagalba neįgaliems ir vienišiems žmonėms, įvairūs užsiėmimai nuotoliniu būdu senjorams ir vaikams, nuolatinis bendravimas telefonu su vienišais žmonėmis, aprūpinimas vaistais, kaukių siuvimas ir kita.
„Matome, kiek daug būtinų ir reikalingų paslaugų gyventojams šiuo metu teikia NVO. Akivaizdu, kad skirti finansinį paskatinimą būtina ir jų atstovams, tačiau tai turi būti padaryta ne priešinant juos su savivaldybių darbuotojais, o skiriant konkrečią sumą tiesiogiai pačioms NVO,“ – sako E. Rudelienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija
