Koronavirusui pasiekus Lietuvą ir žaibišku greičiu plintant, imtasi griežtų prevencinių priemonių. Ypač didelė atsakomybė tenka ligoninių vadovams. Šįkart į gyventojams aktualius klausimus portalui Budas.lt sutiko atsakyti VšĮ Mažeikių ligoninė direktorius Sigitas Kaktys.
– Oficialiai patvirtinti trys koronaviruso(COVID-19) atvejai rajone. Kaip manote, ar gresia protrūkis?
– Sprendžiant pagal tai, kaip dar neatsakingai mažeikiškiai elgiasi, kiek daug nenaudoja jokių apsaugos priemonių, kiek nesilaiko režimo ar kiek dar laukiame sugrįžtančių iš užsienio – grėsmė išlieka reali. Apie viruso plėtimosi grėsmę bus galima spręsti tada, kai pasibaigs paskutinių grįžusių iš užsienio ar saviizoliavusiųjų dviejų savaičių karantino laikotarpis.
– Kaip ligoninė pasiruošusi koronaviruso protrūkio atvejams?
– Visą šį epidemijos laikotarpį beveik nieko daugiau ir nedarome – tik ruošiamės užkirsti kelią viruso plitimui. Visas pastangas koncentruojame, pirmiausia, medikų apsaugai. Medikai tokie pat žmonės, kaip ir visi. Jiems šis iššūkis naujas. Todėl ligoninė, o ypač Priėmimo – būtinosios pagalbos skyrius pasikeitė neatpažįstamai. Visos erdvės atskirtos (suzonuotos), apkabinėtos įvairiais pranešimais, schemomis, įėjimai blokuoti, nurodyti kontaktiniai telefonai, įrengtos vaizdo kameros. Medikai, kad tarpusavyje kuo mažiau kontaktuotų, išskirstyti į pamainas. Jas stengiamės nekeisti, vykdyti griežtą pamainų registraciją. Vyksta nuolatiniai instruktažai, besikeičiant sąlygoms, mokymai. Galimai kontaktavę su neaiškiais aplinkiniais ar buvę užsienyje medikai izoliuojasi namuose. Dalis jų po sveikatos patikrinimo jau grįžta į darbą.
– Jei Lietuvoje būtų itin didelis protrūkis, ar ligoninė pasiruošusi gydyti COVID-19 užsikrėtusius ligonius?
– Dar nevisiškai. Ruošiami planai, galvojame pirmiausia apie Karščiavimo klinikos atidarymą atskirame korpuse. Čia būtų, tarsi, mobilaus koronaviruso patikros posto pakaitalas – vieta, kur atlikus tyrimus būtų įvertinama pacientų būklė bei pateikiamos rekomendacijos. Toliau laukia antras galimas etapas – pacientų su lengva susirgimų klinika gydymas, jei to prireiks. Tam numatome patalpas, galvojame apie būtinas diagnostikos, gydymo priemones.
– Ar ligoninė apsirūpinusi apsauginėmis priemonėmis? Ko labiausiai trūksta?
– Šiuo metu susidaro įspūdis, kad medikai tik ruošiasi COVID-19 susirgimų antplūdžiui. Tai neteisinga. Mes jau gyvename ir dirbame karantino sąlygomis. Todėl naudojame, vertinant riziką, atitinkamas apsaugos priemones. Jų skaičius didžiulis. Nežinant ateities – poreikis, mūsų akimis, milžiniškas. Labiausiai trūksta įvairiausių individualios medikų apsaugos priemonių atsargai – respiratorių, veido plastikinių apsaugų, kombinezonų, vienkartinių chalatų.
– Ar daug ligoninėje gydoma pacientų, sergančių kitomis ligomis?
– Šiuo metu ligoninėje pacientų skaičius nusistovėjo. Neguldome planinių ligonių. Todėl panaudojame apie 50 proc. lovų. Kasdien ligoninėje gydosi apie 90–95 ligonius. Dabar pastebime pacientų, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, augimas. Sustabdyti santykinai lėtinių ligų, jų progresavimo negalime.
– Lietuvoje nemažai užsikrėtusių medikų. Kaip manote, kodėl taip atsitiko?
– Daugiausiai medikai nukentėjo nuo neatsakingo elgesio ar dėl to, kad neturėjo tinkamų apsaugos priemonių. Mes vertiname šias klaidas, stengiamės laiku daryti išvadas.
– Ar daug panikuojančių asmenų atvyksta jau nusistatę viruso diagnozę?
– Na, didelės panikos ženklų nepastebime. Matome žmonių akyse rūpestį, įsiklausymo į medikų rekomendacijas ženklus.
– Paskaičius kai kuriuos komentarus ar straipsnius – lyg ir ryškėja dviprasmiška padėtis. Ar nedaroma sau reklamos ir politiniais sumetimais?
– Kritinėse situacijose žmonės elgiasi skirtingai. Vieni pasimeta, kiti sutvirtėja. Suprantama, kad dalis aukštuose postuose esančių politikų be saviraiškos negali apsieiti. Tiesa, pasitaiko ir malonių apsireiškimų, konstruktyvių pasiūlymų, tikro, nuoširdaus susirūpinimo ženklų.
– Vieni žmonės piktinasi, kad nepraneša apie išvežtus tirtis dėl COVID-19, kiti priešingai – norėtų tik oficialių žinių. Kaip suvaldyti žmonių paniką?
– Na, reikėtų laiku paviešinti faktus, jų aplinkybes, nenutylėti net ir kam nors nepatogių dalykų. Daugeliui rūpi padėtis, jie laukia žinių, kurios ne visados gali būti geros. Viešinimas yra gera prevencija neatsakingumui, vienas kito sudrausminimui.
– Dažnas dabar apsaugines kaukes siuvasi, mezgasi namie. Ar jos veiksmingos?
– Na geriausios – standartinės gamybos įvairūs respiratoriai turi vieną mažai žinomą aplinkybę – apsaugo nuo užkrato patekimo iki 95 proc., tačiau turintis respiratorių iškvepia, jei turi, užkratą į aplinką. Tai vienos krypties apsauga. Namuose gaminamos kaukės trumpalaikiam naudojimui yra veiksmingos. Tačiau ilgiau naudojant sudrėksta ir tampa virusui pralaidžios.
– Kai kurie, atrodo, supratingi žmonės piktinasi dėl uždaromų vaikų aikštelių, lauko sporto treniruoklių. Tai žmonių nesuvokimas apie realią situaciją ar tiesiog neatsakingumas?
– Tai būtent tos paminėtos aplinkybės. Per orą, kad ir kaip besisaugotume, persiduoda virusai. Jie ilgą laiką išlieka ant paviršių. Dažnai rankų plovimas būna neatsakingas, virusas gali tokiu būdu sėkmingai išplisti.
– Kaip žmonės realiai galėtų prisidėti? Ar norėdami padėti, netrukdome?
– Na, kiekviena pagalba – maža ar didelė – yra nuoširdi ir ją priimame, dėkojame. Paskelbėme atskirą labdaros teikimo sąskaitą. Ji artėja prie 40 tūkstančių ribos. Aukoja pavieniai žmonės, įmonės. Visiems dėkojame. Sudarėme labdaros skyrimo komisiją. Jau dalį lėšų panaudojome – įsigijome individualių apsaugos priemonių. Visas ataskaitas „iki centų“ pateiksime viešai.
– Kaip patartumėte elgtis šiuo sunkiu metu, kad apsaugotume ir save, ir kitus? Ką mes blogai darome?
– Nesuvokiame, kaip svarbu karantinuotis, izoliuotis nuo aplinkinių, nepažeisti režimo. Virusas negyvena, nesidaugina ant negyvų paviršių, jam reikia žmogaus – nešiotojo – maitinimosi terpės. Tad nebūkime viruso maitinimosi, dauginimosi įrankiais. Tikriausiai, dauguma galvoja, kad virusu neužsikrės arba, kad, kas lemta, teįvyksta, juk mirtingumas nėra aukštas. Manoma, kad grėsmės paliečia tik senus žmones. Šis abejingumu dvelkiantis, susitaikėliškas mąstymas yra didelis blogis.
Reikia laikytis rekomendacijų. Medikų žodis jau girdimas. Tai džiugina. Mes remiamės epidemiologijos mokslo, žmonijos pergyventų įvairų panašaus pobūdžio nelaimų tyrimo išvadomis. Protingesni atsirenka. Mažai šiuo metu tegirdime įvairių netikrų pranašų kalbėjimo, taip vadinamų, net į LR Seimą patekusių, „antivakserių“ išpažinčių. Gal jie jau pradės ar pradėjo skiepytis? Mirtino pavojaus akivaizdoje įsijungia savisaugos instinktai ir net didžiausi visuomenės nuomonės manipuliatoriai laikinai prityla.
Gražina VERŠINSKIENĖ
