Tie patys produktai gali būti sveiki, bet gali ir tukinti. Dažnai produktus sugadiname netinkamai juos paruošdami. Pasaulinės diabeto dienos proga spaudos konferencijoje „Kaip apgauti skrandį“ specialistai atskleidė mūsų klaidas, kurias darome ruošdami maistą ir taip gadiname savo sveikatą.
Cukrinis diabetas Lietuvoje tampa epidemija – šia liga jau serga kas 29-as šalies gyventojas, nors vos prieš 15 metų, sirgo tik kas 90-as, – per pastaruosius 15 metų ligotumas cukriniu diabetu išaugo daugiau kaip 3 kartus.
2015 m. II tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas 12 386 žmonėms. Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, medicinos mokslų daktaras, prof. Antanas Norkus teigia, jog iš tiesų antra tiek žmonių nežino sergą. Ir tai yra didžiulė problema, nes laiku nepradėjus žmogaus gydyti, liga pažeidžia daugybę organų, visų pirma – kraujagysles ir nervų sistemą. Tai ne tik didžiulė kančia ligoniui, bet ir našta valstybei, nes komplikacijų gydymui dabar išleidžiama net 3 kartus daugiau lėšų, nei cukraus kiekio ligonio kraujyje kontrolei. Vadinasi, tinkamai kontroliuodami cukraus kiekį organizme galėtume sutaupyti milžiniškas lėšas, o žmonės arba visai išvengtų neįgalumo arba jį atitolintų.
Profesorius pabrėžia, kad į trečius metus vykstantį judėjimą „DiaBeTo. Rytojus prasideda šiandien“, kuriuo siekiame suvaldyti ligos plitimą, turėtų ne tik įsitraukti kuo daugiau žmonių, bet ir savo pavyzdžiu ragintų aplinkinius keisti gyvensenos ir ypač mitybos įpročius, nes viena iš svarbiausių cukrinio diabeto priežasčių yra netinkama mityba. Ji skatina nutukimą, o nutukęs žmogus suserga diabetu, – įrodyta, kad net 70 proc. sergančiųjų II tipo diabetu ligos galėjo išvengti, jei būtų pakeitę gyvenimo būdą.
„Kiekvienas diabetu susirgęs žmogus, jei jis nori gyventi, būtinai turi keisti gyvenimo ir mitybos įpročius. Tačiau jie neprivalo laikytis kažkokių sudėtingų taisyklių. Iš tiesų, mityba, kurią rekomenduojame ligoniams, yra pati sveikiausia kiekvienam žmogui“, – teigiagydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Edita Gavelienė.
Vis dėlto dažnai maitinimosi įpročių keitimas žmonėms tampa dideliu iššūkiu, nors reikia laikytis tik kelių pagrindinių mitybos taisyklių: reguliariai valgyti, kontroliuoti porcijos dydį ir rinktis maistingus produktus, t. y. kontroliuoti suvalgomų riebalų ir lengvai įsisavinamų angliavandenių kiekį, mat nuo to dažnai priklauso mūsų sotumo jausmas. Jei valgome lengvai įsisavinamų angliavandenių, – greitai išalkstame. Taip galima suvartoti labai daug kilokalorijų ir vis tiek būtų alkaniems.
„Turime kasdienius drabužius ir šventinius. Taip pat turi būti ir su maistu. Deja, dabar šventėms skirtą maistą – riebius patiekalus, saldumynus ir kt. valgome kasdien, – sako gydytoja ir, renkantis produktus, pataria atsižvelgti į jų glikemijos indeksą, – t. y. į organizmą patekusių angliavandenių suskaldymo iki greitai įsisavinamos gliukozės greitį. Deja, kol kas šis skaičius ant parduodamų produktų nenurodomas.
Maisto produktai pagal tai, kaip greitai jie padidina gliukozės kiekį kraujyje yra suskirstyti į tris grupes. Didelio glikemijos indekso grupę, kurioje esantys produktai žymimi 70 ir daugiau indeksu. Jų suvalgius į kraują gliukozė išsiskiria labai greitai ir greitai organizmas ją pasisavina. Todėl žmogus vėl greitai išalksta. Tarp tokių produktų yra cukrus, plikyti ryžiai, kukurūzų dribsniai, keptos bulvės, sausainiai, balta duona, limonadai.
Vidutiniu glikemijos indeksu – 56–69 – pažymėta kvietinė duona, avižų dribsniai, uogienės, virtos bulvės, burokėliai, razinos, ledai, pica su sūriu, keksai, bananai, baltieji ryžiai, apelsinų sultys.
Žemo glikemijos indekso produktai – 55 ir mažiau, kuriuos dr. E. Gavelienė pataria dažniausiai rinktis, yra rudieji ir basmati ryžiai, kukurūzai, avižiniai sausainiai, baltosios pupelės, pilno grūdo kvietiniai makaronai, verdamieji avižų dribsniai, natūralus jogurtas, obuoliai, nugriebtas pienas, lęšiai, raudonieji serbentai, žemės riešutai, špinatai, kalafiorai, brokoliai ir net juodasis šokoladas. Šių produktų suvalgę ilgiausiai išliksite sotūs.
„Turėtumėte atkreipti dėmesį, kad tie patys produktai gali būti ir didelio ir vidutinio glikemijos indekso. Pavyzdžiui, jei bulves iškepsite arba iš jų pagaminsite košę, jos bus didelio glikemijos indekso, bet jei išvirsite su lupena – mažo. Pervirus ryžius ir daržoves jos taip pat gali tapti lengvai pasisavinamos. Bet jei į maistą pridėsite sėlenų ir jų nepervirsite, – glikemijos indeksas sumažės. Turėtumėte žiūrėti ir ką sudedate į vieną lėkštę, – glikemijos indeksą galima sumažinti ir prie bulvių košės patiekus šviežių daržovių“, – pataria gydytoja.
Dažnai ruošdami maistą produktus sugadiname patys, pavyzdžiui, juos pervirdami. Todėl technologas mano, kad derėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką ruošiame, bet ir kaip ruošiame. Pavyzdžiui, kepti skirtą saulėgrąžų ir alyvuogių aliejų pakeisti į žemės riešutų ar sojų pupelių, nes jį galima kaitinti iki aukštos temperatūros, tokiame aliejuje maistas iškepa labai greitai. Galima įsigyti gilias keptuves ir kepti produktus su mažai aliejaus. Taip pat galima vietoje cukraus naudoti medų, o desertui valgyti ne kepinius, bet vaisius.
„Sveikiausia būtų prisiminti ką valgė lietuviai prieš 400–500 metų ir taip maitintis, be to, rinktis valstiečių, o ne bajorų virtuvės patiekalus, kurie buvo natūralesni“, – tvirtina T. Ragauskas. Spaudos konferencijos dalyviai galėjo paragauti sveikai paruoštų maistingų grikių miltų makaronų su vištiena. Makaronai buvo pagaminti tik iš grikių, nepridedant jokių kitokių miltų. Receptą sveikesnei mitybai patvirtino dietologė dr. E. Gavelienė.
