Tik vienas iš 10 vaikų šiandien neturi jokių sveikatos sutrikimų, o fizinis aktyvumas sudaro vos 1 proc. to, kiek prieš 100 metų buvo aktyvūs jauni mūsų seneliai. „Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukros. Vaikai stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai tai ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams“, – sako vienas iš pirmojo kūno kultūros vadovėlio bendraautorių, Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Šarūnas Klizas.
Leidykla „Šviesa“, subūrusi trijų Lietuvos universitetų mokslininkus ir pradinių klasių mokytojus, po 26 Lietuvos Nepriklausomybės metų pristato pirmąjį vadovėlio komplektą „Kūno kultūra 1 klasei“, skatinantį taisyklingą fizinį aktyvumą nuo pat mokslų pradžios.
„Iš pradžių tokiu sumanymu niekas netikėjo – nejaugi kūno kultūrai dar reikalingas vadovėlis? Tačiau pradėję jį kurti ir bendrauti su mokytojais, tėvais, pamatėme, kad vadovėlis ir vaiko asmeniniai užrašai apie fizinę veiklą yra labai reikalingi. Tai padeda suvokti, kaip ir kodėl atliekami įvairūs pratimai, supažindina su skirtingomis sporto šakomis, paverčia kiekvieną kūno kultūros pamoką vis kitokia, įdomesne, lavina ir kūną, ir mąstymą, o svarbiausia – formuoja sveiko gyvenimo įpročius“, – pasakoja leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė.
Keisti kūno kultūros pamokų formatą ir suteikti joms daugiau sąmoningumo paskatino ne tik ilgus metus trukęs mokslinis autorių darbas stebint Lietuvos vaikus, bet ir užsienio šalių patirtis.
„Pietų Korėjos ir daugelio kitų labai pažangių šalių mokyklose fizinio aktyvumo pamokėlės jau vyksta ne du tris kartus per savaitę kaip Lietuvoje, o kasdien po dvi, ir tai „atsiperka“ – labai pagerėjo ne tik vaikų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai. O mūsų šalyje kūno kultūrai neskiriama pakankamai dėmesio: – apsnūdusius vaikus tėvai atveža automobiliais, mokytojai neskuba sudominti vaikų fiziniu aktyvumu, tad šie stengiasi kūno kultūros pamokų vengti“, – sako LSMU doc. dr. Šarūnas Klizas, seniau pats dirbęs kūno kultūros mokytoju.
Pastebima, kad viskuo besidomintys pradinukai kūno kultūros pamokas dar lanko noriai, tačiau vėliau nebemato prasmės sportuoti, ypač paauglystėje, kai tai itin svarbu. KTU biomedicinos mokslų daktarės Irinos Klizienės teigimu, šiuo metu informacinės technologijos lenkia fizinį aktyvumą, bet mokykla gali padėti vaikams išlaikyti sveiką veiklų pusiausvyrą. Paįvairindamas sporto pamokas ir suteikdamas joms daugiau prasmės nuo pat pirmųjų dienų, vadovėlis padės užbėgti už akių nuoboduliui ir formuos įprotį, kad net ir sportuodamas gali ko nors išmokti, įgyti naujų žinių.
„Pradėjus lankyti mokyklą, keičiasi vaikų dienos režimas – vietoj judrių žaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, todėl stipriai mažėja jų fizinis aktyvumas. Bet sveikos ir saugios gyvensenos pagrindai formuojasi būtent ankstyvoje vaikystėje. Dėl to svarbu nepraleisti šio amžiaus tarpsnio ir nuo pat mažens tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei įgūdžius, kurie augant leis toliau tęsti aktyvią fizinę veiklą“, – sako doc. dr. I. Klizienė.
Nors moksleiviai dažnai bodisi kūno kultūros pamokomis, visuomenėje kyla mada sveikai gyventi – bėgioti, važinėtis dviračiais, žaisti sportinius žaidimus. Tačiau mokslininkai įspėja, kad neįgijus tinkamų sportinės veiklos pagrindų ir įgūdžių, neteisingai mankštinantis kyla rizika pridaryti sau daugiau žalos nei naudos ar net patirti traumų.
Anot doc. dr. I. Klizienės, norint išmokti taisyklingai sportuoti, svarbu suteikti vaikams ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių, grindžiamų saugiu ir taisyklingu sportavimu. Teorijos bei praktikos derme ir pasižymi minėtas kūno kultūros vadovėlio komplektas, kurį sudaro vadovėlis, užrašų sąsiuvinis ir mokytojo knyga.
„Vadovėlyje daug patarimų, taisyklių, informacijos apie sporto šakas, užduočių, pratimų kompleksų su schemomis, žaidimais, supažindinama su sveika gyvensena. Užrašuose pratęsiamos vadovėlyje siūlomos situacijos, duodama papildomos informacinės medžiagos, pateikiamos savistabos lentelės, projektai. Mokiniai, atvykę į praktines kūno kultūros pamokas, galės pritaikyti įgytas teorines žinias – saugiai ir taisyklingai mankštintis, atlikti komandinių žaidimų judesius pagal išmoktas taisykles“, – sako I. Klizienė.
Autoriai vadovėlį skiria ne tik mokykloms, bet ir su vaikais sportuoti mėgstantiems tėvams, vaikų treneriams, neformaliojo ugdymo ir sporto būreliams. Kitais metais planuojame išleisti kūno kultūros vadovėlį 2 klasei, kad gera darbo pradžia nenutrūktų ir įsilietų į kitų dalykų žinias. Doc. dr. Š. Klizas mano, kad šis vadovėlio komplektas padės formuoti visos jaunosios kartos požiūrį į sveiką gyvenseną.
„Dirbant su šiuo komplektu kūno kultūros pamokos bus įdomios, žaismingos, judrios ir kaskart vis kitokios. Labai tikimės, kad jis padės keisti ne tik mokytojų, bet ir tėvelių bei pačių mokinių požiūrį į fizinio aktyvumo aktualumą bei svarbą. O tai užtikrins ne tik ligų prevenciją, bet ir geresnius mokymosi rezultatus“, – tiki edukologijos mokslų daktaras Š. Klizas.
Rūta Latinytė
Leidyklos „Šviesa“ viešųjų ryšių vadovė