Gyvūnų teisių gynėjai terorizavo audinių ūkį ir prašė finansinės paramos

Savaitgalį VšĮ „Tušti narvai“ išplatino slapta filmuotą medžiagą apie Kėdainių rajone veikiančio UAB „Farmers LT“ kailinių žvėrelių ūkyje sunkiai sužalotas audines. Paaiškėjo, kad vaizdo medžiagą parengė apgaulės būdu ūkyje laikinai įsidarbinusi nepilnametė, kuri, įtariama, erzino gyvūnus, bandė paleidinėti juos iš narvų ir provokuoti kandžioti vienas kitą, be to, „informaciją“ apie  fermos atitikimą veterinarijos ir aplinkosaugos reikalavimus rinko iš fermos valytojos, neturinčios nieko bendro su gyvūnų priežiūra.
Kėdainių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavusi VšĮ „Tušti narvai“ skundą apie netinkamą audinių priežiūrą minėtame ūkyje iškart nuvykusi rado iš 27 tūkst. gyvūnų du su nedidelėmis žaizdelėmis uodegoje ir vieną silpnai besijaučiantį dėl dehidracijos, nors ūkyje veikia automatinė girdymo sistema. Šie pažeidimai užfiksuoti protokole. Tarnybos inspektoriams tikrinant ūkį jame įsikūrė ir „Tuščių narvų“ atstovais prisistatę jaunuoliai. Paprašyti išeiti iš privačios valdos, jie pareikalavo piniginės paramos.
Ūkio administracinius klausimus tvarkanti Aušra Ūksienė pamena, jog liepos pabaigoje į ją kreipėsi moksleivė, norėdama laikinai padirbėti ūkyje, mat ketina stoti į Veterinarijos akademiją ir tikisi, kad darbas su gyvūnais padės jai apsispręsti. A.Ūksienei šis sumanymas pasirodė įtartinas, tačiau merginą įdarbino: „Maniau, kad jei ji nusiteikusi priešiškai prieš kailinių žvėrelių auginimą, pamačiusi tikrą vaizdą mūsų ūkyje, savo nuomonę pakeis“. Iškart po įdarbinimo ūkio šeimininkai išvyko. Už žvėrių priežiūrą atsakinga ūkyje likusi specialistė Živilė Šeflerienė sako esanti šokiruota naujosios darbuotojos elgesio: „Jai buvo liepta tikrinti gyvūnus, ar nėra susižalojusių ir iškart pranešti apie tai, kad galėtume juos izoliuoti ir gydyti. Kaip ji galėjo filmuoti gyvūno kančią ir jam nepadėti? Tai sadizmas!“ Kitas darbininkas prisimena, kad merginai apsilankius stoginėje su narvais, kuriuose laikomi gyvūnai, j
 is pastebėjo kelis atidarytus narvus. Mergina paaiškino, kad ji galbūt netyčia užkliuvo ir narvai patys atsidarė. Svarbu tai, kad audinės narvuose laikomos po dvi – sesuo su broliu arba motina su sūnumi, o jei šalia atsidurtų kitos šeimos žvėrelis, jie susipjautų ir sužalotų vienas kitą. Taigi narvo atidarymas ir gyvūnų paleidimas reiškia sunkias traumas ar net mirtis gyvūnams.
Grįžę po kelionės fermos savininkai perskaičiavo šiemet kritusių gyvūnų kūnus, laikomus specialiame šaldiklyje ir palygino skaičius su registracijos žurnalu. Jie pasigedo keturių gyvūnų, kurie, kaip paaiškėjo, jaunosios darbuotojos iniciatyva buvo sudeginti, nors tokios praktikos joks ūkis netaiko. „Tai – nuostolis ūkiui, nes geriau pateikti mažą ar nekokybišką kailiuką aukcionui, negu jokio“,- sako A.Ūksienė. Paklausta, ar tikrai ūkyje per dieną krito 500 audinių, kaip įraše pasakoja vienas fermos naujokas, ūkio vadovė atsakė: „Tai neįmanomas dalykas. Mūsų žvėreliai yra apdrausti, o kritę 500 žvėrelių būtų draudiminis įvykis, už kurį gautume išmoką“.
Viešai platinamame vaizdo įraše matoma moteris paslėptu veidu, sakanti, kad „veterinarija“ (turima omeny Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - VMVT“) čia lankosi retai ir praneša iš anksto apie savo patikrinimus, ūkyje nedirba su gyvūnais. Ji pasamdyta pagalbiniams darbams – šluoti takus, pjauti žolę, grėbti lapus, tvarkyti  šiaudus. Paklausta, kodėl teigia, kad veterinarijos inspekcija prieš patikrinimus perspėja apie savo vizitą, atsakė: „Maniau, kad kalba apie mūsų veterinorių (veterinarijos gydytoją), aš net nežinau, kas ta veterinarija (t.y. VMVT)“. Kaip paaiškino fermos vadovai, veterinarijos gydytojas, su kuriuo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, į fermą atvyksta šeimininkų iškvietimu – įtariant ligą, kuomet reikia skirti vaistų, arba dėl gyvūnų profilaktikos, skiepų ir pan., tačiau jis neturi nieko bendro su fermos būklės vertinimu.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša pasakoja, kad panašūs „detektyvai“ vyksta ir kitose valstybėse. „Dengdami veidus, neva jų gyvybei grėstų pavojus, gyvūnų gynėjai slapta filmuoja sužalotus ar išsigandusius gyvūnus, nors tikrovėje patys juos gąsdina ir provokuoja kovoti tarpusavyje, vėliau išplatina šiuos šokiruojančius vaizdus ir prašo paramos savo veiklai“. Sutapimas ar ne, tačiau šiuo metu „Tušti narvai“ itin aktyviai prašo finansinės paramos, be to, metų pradžioje gavo 30 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos „Erasmus Plius“ fondo, kuris skirtas jaunimo stažuočių, įsidarbinimo ir verslumo didinimo iniciatyvoms. 

Austė KORBUTĖ