Tiek užaugintų naminių ar sumedžiojamų laukinių gyvūnų mėsa gali būti užkrėsta trichinelioze ir kelti didžiulę riziką žmogaus sveikatai. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. E. Jacevičius, nuolat kinta. Sergamumas priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, ligos diagnostikos, žmonių žinių apie ligą ir jos profilaktiką.
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze.
Trichineliozė (lot. trichinellosis) – parazitinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina).
Trichineliozės sukėlėjas
Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 mm ilgio kirmėlė. Kirmėlės parazituoja plonojoje žarnoje, o jų lervos — raumenyse, sukeldamos alergines organizmo reakcijas, šleikštulį, vėmimą, pilvo skausmus. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami naminių ir laukinių gyvūnų mėsą, kurioje yra kirmėlių lervų.
Trichinelę dengianti kapsulė skrandyje suvirškinama, išsilaisvinusios lervos patenka į plonąją žarną. Patekusios į žarnyną lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, patelės po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Patekusios į limfą, kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Skersaruožiuose raumenyse jos apsigaubia kapsule, kuri vėliau sukalkėja, o lerva jos viduje daugelį metų išlieka gyvybinga.
Užsikrėtus pirmieji simptomai atsiranda praėjus vienai dienai ir vėliau po infekcijos. Ligos požymiai išryškėja praėjus 2 – 8 savaitėms.
Suaugusios trichinos gyvena žarnyne, lervos – skersaruožiuose raumenyse. Trichinos neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose.
Pagrindinis ligos rezervuaras
Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. Gyvūnai užsikrečia suėdę lervomis užkrėstos mėsos ar sirgusių gyvūnų liekanų. Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai.
Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, arkliena bei sumedžiotų gyvūnų mėsa. Lietuvoje pagrindiniai trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai.
Dažniausiai trichinos nustatomos šernuose ir kiaulėse
Dažniausiai trichinos yra nustatomos šernuose ir savo reikmėms skersti auginamoms kiaulėms. Kiaulės trichinomis užsikrečia šeriant termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ar šalutiniais gyvūniniais produktais, taip pat ligą gali platinti smulkieji graužikai (pelės, žiurkės). Todėl yra labai svarbu ūkiuose naikinti graužikus, nes graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.
Tyrimai - būtini!
Remiantis statistiniais duomenimis, žmonės Lietuvoje dažniausiai užsikrečia per infekuotą trichinomis šernieną ar kiaulieną. Atliekant naminių ir laukinių gyvūnų tyrimus dėl trichineliozės, 2015 m. Lietuvoje buvo nustatyti 95 teigiami trichineliozės atvejai šernams ir 3 teigiami atvejai kiaulėms.
E. Jacevičius pastebi, kad mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Todėl, kaip teigia specialistas, siekiant užtikrinti maisto saugą Lietuvoje dėl trichineliozės, būtina visuomet tikrinti šernų, kiaulių ir kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, jei ji yra ar bus vartojama žmonių maistui.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas
