Kovo 29 d. Lietuvoje minint dvyliktąsias šalies įstojimo į NATO metines, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos kelio į NATO datas bei narystės Aljanse faktus.
Pradžia. Visos parlamentinės partijos 1993 metais pasirašė susitarimą siekti narystės NATO. Šis tikslas pasiektas po vienuolikos metų - 2004 metais Lietuva tapo visateise Aljanso nare.
Oro policija. Nuo 2004 metų kovo mėnesio Baltijos šalyse NATO sąjungininkai pradėjo vykdyti oro policijos misiją. Dešimtmetį šią misiją vykdė vienas naikintuvų kontingentas, dislokuotas Zokniuose, bet Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, misija buvo sustiprinta keturiskart. 2015 metų rudenį oro policijos misija vėl sumažinta - budi po vieną kontingentą Lietuvoje ir Estijoje.
Pirmoji misija. Antraisiais narystės metais Lietuva pirmą kartą įkūrė ir ėmė vadovauti NATO karinei ir civilinei misijai – Provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje Afganistane, kurią vykdė iki 2013 metų.
Pinigų - dukart daugiau, bet dar ne 2 proc. Stojant į NATO Lietuvos tiesiogiai krašto apsaugai skiriamos lėšos siekė 249 mln..eurų, t.y. 1,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiemet – 574 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. BVP. Kitąmet KAM biudžetą padidinus dar 150 mln. eurų, BVP dalis gynybai siektų 1,77 proc.
NATO Lietuvoje. Nuo 2013 metų Vilniuje pradėjo veikti NATO energetinio saugumo centras, dar po dvejų metų Vilniuje atidaryta nedidelė Aljanso vadavietė. Nuo 2015 metų gruodžio Šiaulių rajone Mumaičiuose JAV kariuomenė laiko apie 200 karinės technikos vienetų. Nuo 2014 metų balandžio Lietuvoje nuolat dislokuota JAV karių kuopa - apie 200 karių.
Pajėgumai. 2006 metais Lietuvos kariuomenė už 75 mln. eurų įsigijo tris „Spartan“ C-27J transporto lėktuvus, o 2008 metų pabaigoje pasirašyta sutartis dėl dviejų „Hunt“ klasės išminavimo laivų Didžiojoje Britanijoje pirkimo už 55 mln. eurų.
2014 metais Lietuva paskelbė iš Lenkijos perkanti oro erdvės gynybos raketinių sistemų GROM už 34 mln. eurų, iš JAV - už 20 mln. eurų vidutinio nuotolio prieštankinių valdomų raketų sistemų „Javelin“. 2015 metų pabaigoje paskelbta apie Lietuvos siekį įsigyti dar kelis šimtus raketų „Javelin“ už maždaug 55 mln. eurų.
2015 metų rudenį Lietuva sutarė už 16 mln. eurų iš Vokietijos kariuomenės pirkti 21 savaeigę haubicą „PzH2000“. Pernai apsispręsta įsigyti 88 vokiškus „Boxer“ šarvuočius. Tai gali būti didžiausias sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje, jo vertė gali siekti apie 400 mln. eurų.
Kariuomenė - nuo šauktinių prie šauktinių. 2008 metais Lietuva atsisakė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, tačiau pernai apsisprendė penkeriems metams grąžinti šauktinių kariuomenę. Šiemet Valstybės gynimo taryba pasiūlė grąžinti šauktinius visam laikui, galutinį sprendimą priims Seimas. Numatoma kasmet tarnybon šaukti nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių jaunuolių. Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 3 tūkst. šauktinių, maždaug 4,6 tūkst. karių savanorių ir apie 2,4 tūkst. civilių.
BNS
