Pasienyje su Baltarusija baigiant rengti paskutinius fizinio barjero kilometrus, netoliese gyvenantys žmonės teigia besijaučiantys saugesniais ir laukia paskutiniųjų jos kilometrų.
Vis dėlto dalis kalbintų vietinių gyventojų tvorą vertina skeptiškai, mat visuomet atsiras galimybių ją perlipti.
Kelių metrų aukščio spiralinę pjaunančią vielą ir greta jos esančią keturių metrų aukščio tvorą pradėta statyti Lietuvą iš Baltarusijos užplūdus keliems tūkstančiams migrantų.
Vilnius ir kitos Vakarų sostinės kaltina Minsko režimą antplūdžio organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
Projektą vykdančios bendrovės „Epso-G“ duomenimis, šiuo metu liko įrengti apie 20 kilometrų tvoros, ją baigti statyti ketinama iki rugsėjo.
„Tai, aišku, saugesni“
Per porą kilometrų nuo sienos su Baltarusijos nutolusiuose Jančiūnuose gyvenantis Ričardas sako, jog esant fiziniam barjerui gyventojai jausis tikrai saugesni.
„Tai, aišku, saugesni. Čia kažkur, miškuose vaikščiojo (BNS – migrantai), yra pagavę. Aš, manau, kad turėtų padėti“, – BNS sakė vyras.
Į pasienio ruožą patenkančiame Pavoverės kaime gyvenanti ir Pabradės kultūros centre dirbanti Rūta BNS taip pat išreiškė lūkestį, kad tvora padės suvaldyti migrantų srautus.
Anot moters, prieš metus situacija ją gąsdino, tačiau pastaruoju metu ji dėl savo saugumo nebijo.
„Tiesiog tikrai natūrali baimė buvo – kartais net dabar atrodo juokinga – eiti naktį, nes toks jausmas buvo, kad jie eina masiškai“, – kalbėjo moteris.
„Logiškai mąstant, ko gero, iš tikrųjų, ji padės, jeigu yra tvora, yra kažkokia kliūtis, kliūtis – reali“, – tvirtino ji.
Pasikeitusi situacija
Švenčionių pasienio užkardos vadas Raimundas Bučelis BNS pasakojo, jog Švenčionių ruožas iki pradėjus taikyti apgręžimo politiką buvo vienas iš labiausiai pažeidžiamų.
„Situacija tikrai pasikeitė nuo praeitų metų rugpjūčio antros dienos, kai mes pradėjom juos apgręžinėti ir grąžinti atgal, bet iki to momento Švenčionių ruože buvome sulaikę 186 nelegalius migrantus. Šis ruožas buvo labai pažeidžiamas“, – sakė pasienietis.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įsakymu pasieniečiams leido apgręžti neteisėtus migrantus, jų neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Pasak R. Bučelio, netoliese esanti Lentupio gyvenvietė buvo taškas, kurį kirsdavę sieną užsieniečiai, patekdavo į Lietuvos teritoriją ir judėdavo link Švenčionių.
„Kai apgręžimo politika prasidėjo – nelegalių migrantų mažėjo. Pernai mes gražinome atgal virš 120, o šiemet per pusę metų, iki šios dienos – 110“, – teigė VSAT pareigūnas.
„Per liepos mėnesį mes esam apgręžę tik trylika“, – papildė jis.
„Nieko blogo nematau“
Iki apgręžimo politikos taikymo pradžios – o išimtinai ir po to – neteisėtai sieną kirtę ir prieglobsčio pasiprašę migrantai apgyvendinti keliuose centruose visoje šalyje. Vienas iš jų – Pabradėje esantis Užsieniečių registracijos centras.
Be galimybės palikti apgyvendinimo vietą šiuose centruose migrantai praleidžia maždaug metus. Vėliau jiems taikyti tokių griežtų judėjimo ribojimų neleidžia teisės aktai, nebent užsieniečiai kelia pagrįstų rizikų.
Nustojus riboti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą, per liepą į apgyvendinimo vietas negrįžo daugiau nei 800 Lietuvoje registruotų užsieniečių, birželį fiksuota apie 500 pasišalinimo atvejų.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, į migrantų centrus negrįžtantys užsieniečiai patvirtina jau anksčiau Lietuvos institucijų ir tarnybų įvardintas įžvalgas, kad jų pagrindinis kelionės tikslas – ne prieglobstis Lietuvoje, o turtingesnės Vakarų Europos šalys.
Pabradėje gyvenanti pensininkė Kristina sako nesibaiminanti neteisėtai į Lietuvą patekusių užsieniečių, tačiau mato erzinančių kultūrinių skirtumų.
„Truputį nemalonu, kai jie eina ir labai rėkia, bet jų visai kitoks bendravimo būdas ir, svarbiausia, eidami žiūri į kiekvienus namus, sakė kaimynai, kad užeina pas juos visada“, – sakė senjorė.
Kitas Pabradės gyventojas Povilas teigė prisibijantis dėl šeimos narių saugumo.
„Vakarais jie pulkais eina po penkis. Kai eini su žmona – jie stebi, žiūri labai, šiaip vieną bijočiau palikti vakare prasieiti pro parką, bet jie nesikabina“, – teigė vyras.
„Jiems įstatymas nesvarbu“
Įrengiamos tvoros ir pjaunančios vielos bendras ilgis – maždaug 500 kilometrų.
Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.
Pasak VSAT vado Rustamo Liubajevo, pastaruoju metu stebimi šiek tiek vėl padidėję migrantų srautai, taip pat bandymai kirsti sieną sugadinus užtvarą. Tą migrantams padeda daryti ir Baltarusijos pareigūnai.
Pareigūnas teigė, kad tai kol kas vienetiniai atvejai, ir juos fiksuoti padeda stebėjimo sistemos.
Vis dėlto dalies pasienio gyventojų tai neguodžia ir pasienyje esančią tvorą jie vertina skeptiškai, mat visuomet atsiras bandančių barjerą apeiti jį sugadinant.
„Manyčiau, kad kažkiek ji prisidės prie viso to, jeigu tai yra visuma ir iš žmogiškos pusės, ir kažkoks barjeras. Galbūt palengvins darbą pasieniečiams, kitiems darbuotojams, bet visi ruožai yra praeinami“, – BNS sakė bibliotekininkė Gražina iš Švenčionėlių.
Tą pastebėjo ir netoli sienos su Baltarusija esančio Trako kaimo gyventojas Rimas.
„Bet tai irgi pjaus, va dabar kalba pjausto vis tiek, pjausto ir lenda, jiems įstatymas nesvarbu“, – sakė jis.
Redaktorius Augustas Stankevičius
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
