Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame sieks vieningo Bendrijos lyderių pritarimo suteikti karo draskomai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.
Praėjusią savaitę tokį sprendimą priimti rekomendavo Europos Komisija (EK).
„Mūsų požiūriu, tai istorinė Europos Vadovų Taryba dėl šito fakto. Mūsų argumentacija tokia, kad Ukraina dar turi daug padaryti reformų kelyje, dėl šito niekas nesiginčija, tačiau būtent Ukraina dabar kariauja už Europos vertybes ir moka už tai žmonių gyvybėmis“, – BNS teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, nesąžininga biurokratiškai žvelgti į ES stojimo procesą, kuris buvo sugalvotas taikos laikotarpiu.
A. Skaisgirytės teigimu, Lietuva taip pat sieks, jog kandidatės statusas būtų suteiktas ir kitai EK rekomenduotai šaliai – Moldovai.
Komisija praėjusį penktadienį pareiškė siūlanti Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme. Vis dėlto galutinį sprendimą, ar pritarti EK rekomendacijai, dar turi vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės.
Savaitės pradžioje Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvavęs Gabrielius Landsbergis teigė, kad Komisijos rekomendaciją dėl Ukrainos palaiko ir buvę skeptikai. Tačiau jis pabrėžė, jog „mūšis dar nelaimėtas“, visą procesą aukštyn kojomis gali apversti „nedideli redakciniai pakeitimai“.
Rusijos grasinimai
Patarėjos teigimu, G. Nausėda EVT taip pat sieks užsitikrinti ES lyderių palaikymą Lietuvai, pastarosiomis dienomis sulaukusiai Rusijos grasinimų dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo.
„Prezidentas jį (šį klausimą – BNS) iškels dėl to, nes tai yra mūsų gyvenimo aktualija, ir dėl to, jog įgyvendinant ES sankcijas Rusija pagrasino Lietuvai visa palete atsakomųjų priemonių“, – teigė A. Skaisgirytė.
„Mūsų galva, būtų teisinga pasakyti, jog tai yra ES reikalas – ne Lietuvos, o visos ES – ir kad ES solidariai įgyvendina sankcijas“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Maskva dėl šių priemonių ėmėsi grasinti atsakomosiomis priemonėmis Vilniui.
Reaguodamos į Kremliaus pareiškimus, palaikymą Lietuvai išreiškė Jungtinės Valstijos, Vokietija.
Be kita ko, G. Nausėda turėtų siūlyti Bendrijoje pradėti diskusijas dėl septintojo sankcijų paketo Rusijai, vasarį užpuolusiai Ukrainą.
Lietuva siekia, kad naujieji ribojimai apimtų dujų, bankinį sektorių, taip pat būtų pritaikytos sankcijos platesniam asmenų ratui, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
