Pasibaigus nepaprastosios padėties režimui, ketvirtadienį Seimo nariai balsuos dėl trijų skirtingų Konstitucijos pataisų galutinio priėmimo.
Kad pataisos būtų priimtos, už kiekvieną iš jų turi balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Mažiausiai palaikymo gali sulaukti siūlymas nuo 25 metų iki 21-erių nuleisti amžiaus kartelę kandidatams į Seimą. Tokiam pakeitimui nepritaria dalis opozicinių „valstiečių“, demokratų.
Pirmiausia planuojama įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.
Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Ketvirtadienį Seimas planuoja baigti ir daugiau nei dešimtmetį trunkančius debatus dėl vadinamosios Rolando Pakso pataisos, tai yra, ketina panaikinti draudimą iki gyvos per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką.
Konstitucijos 74 straipsnį norima papildyti atskira pastraipa, kad toks asmuo į minėtas pareigas galės pretenduoti ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo įvykusios apkaltos Seime.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.
Ketvirtadienį parlamentarai taip pat galutinai apsispręs, ar į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai. Dabar Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį.
Šio projekto iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad toks pokytis į parlamentą atneštų daugiau skirtingų nuomonių ir leistų priimti geresnius bei ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus, paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.
Ketvirtadienį taip pat Seimui planuojama pateikti siūlymą pagrindiniame šalies įstatyme žodį „invalidumas“ pakeisti į neįgalumas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
