Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina.
„Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas. Tad, atsiprašau, bet kol kas jokio optimizmo šioje situacijoje aš nepuoselėju, bet jeigu taip bus (Rusija atitrauks pajėgas – BNS), tai, žinoma, labai gerai“, – BNS antradienį sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Maskvai skelbiant apie dalies pajėgų atitraukimą iš pasienio su Ukraina į karines bazes, o Kijevui – apie užkirstą kelią karinei invazijai.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė turintis pagrindo „atsargiam optimizmui“.
L. Kasčiūnas: įtampa gali likti nuolat
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS taip pat sakė, kad duomenys apie galimą rusų pajėgų atitraukimą – nepatvirtinti ir gali būti apgaulingi.
„Šiandien tai patvirtinančių duomenų neturiu. Neatmeskime galimybės, kad tai gali būti taktiniai manevrai – vienos pajėgos atsitraukia, kitos prisitraukti gali, vienos pratybos baigiasi, kitos prasideda“, – teigė jis.
Seimo nario teigimu, rusų pajėgų sutelkimas Ukrainos pasienyje gali tapti nauja realybe, prie kurios, neatmestina, teks prisitaikyti.
„Tas pajėgų sutelkimas pasienyje gali būti laikomas kaip nauja realybė. Didėjant, mažėjant (pajėgoms – BNS), bet tai gali būti nauja realybė, kaip tam tikras spaudimas Vakarams ir, aišku, Ukrainai siekiant įvairių tikslų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Anot jo, Rusijos siekiai stabdyti NATO plėtrą į Rytus, buvusias Sovietų Sąjungos šalis paversti antraplanėmis narėmis, Ukrainos suskaldymas niekur nedingo.
„Tie tikslai niekur nedingo, natūralu, kad gali būti koks nors toks signalas, bet tai labai dinamiška, labai daugiabriauniška“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.
„Jokių toli siekiančių išvadų daryti iš to toli gražu negalima. Ta neapibrėžtumo situacija lieka tokia, kokia buvo iki šiol“, – pabrėžė jis.
Neramina Dūmos raginimai
Vis dėlto Europoje tvyrant bene didžiausiai įtampai dėl galimo didžiausio karinio konflikto nuo Šaltojo karo laikų, Rusijos parlamentas antradienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.
A. Anušauskas sako, jog tokie Rusijos veiksmai reikštų, kad ji toliau neigia Ukrainos suverenumą, ir lemtų vadinamojo „Normandijos formato faktinį žlugimą“.
„Po tokių pripažinimų, kurie reikštų tiesiog Ukrainos suverenumo dar vieną, daugkartinį, pažeidimą, tai palaidotų Normandijos formatą“, – teigė ministras.
Nepaisant šių įvykių, ministro nuomone, Rusijos realūs veiksmai atitraukiant kariuomenę galėtų duoti daugiau erdvės diplomatinėms deryboms, kaip deeskaluoti padėtį.
Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, buvo nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti jau šią savaitę.
Vakarų šalių lyderiai deda diplomatines pastangas, kad būtų išvengta Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę. Antradienį Maskvoje lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolzas).
Autoriai: Ignas Jačauskas, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
