Visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų būti įvestas 2027 arba 2029 metais, jis atsieitų šimtus milijonų eurų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje.
Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.
Jeigu sprendimą dėl visuotinio šaukimo Seimas būtų priėmęs 2021 metais, o į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiami tik vaikinai, visuotinis šaukimas galėtų prasidėti 2027 metais. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos – 2029-aisiais.
Priklausomai nuo to, skirtųsi ir sprendimu įgyvendinti reikiamų lėšų dydis.
Pirmuoju atveju reikėtų įkurti keturis naujus batalionus, todėl pradinės investicijos turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų.
Antruoju atveju reikėtų 14 naujų batalionų, todėl investicijos būtų didesnės – apie 1,5 mlrd. eurų.
Ginkluotei ir karinei technikai reikėtų atitinkamai 183 ir 640 mln. eurų, infrastruktūrai – 228 ir 804 mln. eurų, administravimui – 5,1 ir 8,7 mln. eurų.
Jeigu būtų šaukiami tik vaikinai, kasmet tokiam modeliui išlaikyti papildomai reikėtų 80 mln. eurų, jeigu ir merginos – apie 220 mln. eurų.
Studijoje nagrinėjami modeliai dėl vaikinų ir dėl vaikinų bei merginų šaukimo išskirti įvertinus penkias prielaidas: į kariuomenę iškart po mokyklos būtų šaukiami 18–19 metų jaunuoliai, būtų panaikinta galimybė atidėti tarnybą dėl studijų, neatvykstančiųjų į tarnybą dalis sumažėtų, taip pat mažėtų ir atleistųjų nuo tarnybos skaičius bei didėtų pripažintų netinkamais dėl sveikatos jaunuolių dalis.
Pagal šias prielaidas apskaičiuota, kad į kariuomenę kasmet vidutiniškai būtų galima pakviesti 6,1 tūkst. šauktinių, jeigu būtų šaukiami tik vaikinai. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos, šauktinių skaičius padidėtų iki 11,9 tūkst. kasmet.
Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė visuotinį vaikinų ir merginų šaukimą į kariuomenę ir nuoseklų perėjimą prie tokio universalaus modelio yra įvardinusi kaip siekiamybę savo programoje.
Vis dėlto tam reikalingas „platus politinis susitarimas“, konstatuojama galimybių studijoje.
Dokumente teigiama, kad dokumentas turėtų būti traktuojamas kaip „analitinis pagrindas sprendimų priėmėjų ir politinio proceso dalyvių diskusijai“.
KAM sausį ruošiasi šią studiją pristatyti institucijoms ir visuomeninėms organizacijoms bei su jomis aptarti galimybes įvesti visuotinį šaukimą.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst. 18-23 metų jaunuolių ir vyresnių, iki 26 metų, vaikinų, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
