Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.
„Dabar jau pats nesu tikras, kiek „Lietuvos geležinkeliai“, iš pradžių visiems tvirtinę, kad jie negali nutraukti trąšų vežimo, iš anksto dėjo pastangas rasti kelius, kaip įgyvendinti sankcijas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad įmonės valdyba privalo skubiai įvertinti visus susijusius geležinkelių vadovybės veiksmus. Tai ką tik pasakiau ir susitikime M. Bartuškai“, – feisbuke rašė ministras.
„Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – pridūrė jis.
Taip jis pareiškė po ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog „Lietuvos geležinkeliai“ sąmoningai ieškojo kelių, kaip apeiti JAV sankcijas ir tęsti bendradarbiavimą su „Belaruskalij“.
„Lietuvos Vyriausybės pozicija Baltarusijos atveju yra aiški ir vieninga. Natūralu, kad valstybės valdomos įmonės turi taip pat laikytis tokios pat vertybinės pozicijos“, – teigė ministras.
Jis žada vertinti situaciją ir su savo komanda ministerijoje.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Romas Švedas BNS sakė, kad šiuo klausimu valdybos komentarus turi teikti jos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Su juo BNS kol kas nepavyko susisiekti.
Grupės vadovas M. Bartuška ketvirtadienį teigė nesvarstantis atsistatydinti.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ketvirtadienį paskelbė, kad didiesiems bankams atsisakius aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8-osios, „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Paklaustas, ar įmonės finansų direktorius tarėsi su fintech įmonėmis, kaip apeiti sankcijas, M. Bartuška sakė, jog buvo aiškintasi, ne kaip apeiti sankcijas, o ar bankai galės vykdyti operacijas po gruodžio 8 dienos.
„Mes kalbėjomės, ne kaip apeiti, o aiškinomės situaciją, ar galės bankai ir toliau vykdyti operacijas po gruodžio 8 dienos, nes mums kaip organizacijai tiesiogiai sankcijos nėra taikomos. Kadangi mes girdime tarptautinėje arenoje, jog logistinė grandinė ir tarptautiniai partneriai, tokie kaip „Yara“ ir toliau atsiskaito...“, – LRT „Dienos temai“ ketvirtadienį kalbėjo geležinkelių vadovas.
M. Skuodis taip pat teigė, kad Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai ketvirtadienį dar nepradėjus „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ patikros, jis penktadienį pateiks įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.
„Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos. Šiandien susitinkame ir su Gabrieliumi Landsbergiu“, – teigė M. Skuodis.
M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, jog prisiima atsakomybę ir yra pasiruošę pasitraukti iš pareigų. Premjerė Ingrida Šimonytė sprendimą dėl pasitraukti pasiryžusių ministrų žada paskelbti kitos savaitės pradžioje.
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Autoriai: Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
