Prieš Kalėdas beveik 200 šalies regionų gimnazijų pasieks knyga apie išskirtinių nuopelnų fizikoje bei chemijoje pasiekusią Mariją Sklodovską Kiuri (Marie Sklodowska Curie), kurios gyvenimas daugybę moterų paskatino siekti išsilavinimo.
M. Kiuri muziejaus Paryžiuje ir rašytojos Marjonos Ogiusten knygą „Marija Kiuri– moteris pralenkusi savo laiką“ Lietuvos mokykloms dovanoja Baltijos Šalių mokslininkių asociacija „BASNET forumas“, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Prancūzijos Ambasada Lietuvoje, VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos (CERN) centru, VU Gyvybės mokslų centru ir UAB „Cureline Baltic“.
Knyga yra autentiškas pasakojimas apie moterį, kurios indėlis mokslui ir visuomenei dar nėra iki galo įvertintas. Ji pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premijomis net dvejose mokslo srityse – fizikos ir chemijos. Jos tyrimai sukūrė pagrindą naujai fizikos sričiai – branduolinei fizikai ir jos taikymams medicinoje. M. Kiuri parodė, kad norint suprasti gamtos reiškinius, būtina pasitelkti eksperimentu grįstą mokymą.
M.Kiuri gyvenimas paskatino moteris siekti išsilavinimo, o jos užsispyrimas, talentas ir mokslo pasiekimai atvėrė joms pasaulio universitetų duris. Jos veikla pakeitė visuomenės požiūrį į mokslą ir numatė augantį jo poreikį ateityje.
Knyga šį ketvirtadienį nuotolinio renginio metu bus oficialiai pristatyta savivaldybių administracijų švietimo padaliniams ir mokyklų vadovams. Renginio metu bus paskelbta apie knygos dovanojimo kampaniją Lietuvos regionų gimnazijoms bei aptarta tiksliųjų mokslų bei lyčių lygybės svarba Lietuvos ateičiai ir su tuo glaudžiai susiję jaunimo skatinimo domėtis tiksliaisiais mokslais klausimai. Leidinys gimnazijų bibliotekas pasieks dar šiais metais.
„Moksleivių motyvacija rinktis tiksliuosius mokslus tiesiogiai priklauso nuo galimybių susipažinti su pasaulinio lygio mokslu, jo naujausiais atradimais, sužinoti apie tai, kaip kuriamas mokslas ir kaip į jį ateina būsimieji atradėjai. Tikiuosi, kad ši knyga skatins moksleivius domėtis tiksliaisiais mokslais ir pajusti mokslo grožį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Knygoje ne tik pabrėžiami M. Kiuri nuopelnai fizikoje ir chemijoje bei pripažinimas mokslo visuomenėje, bet ir parodoma jos asmeninė raida, požiūris į mokslą ir jo įtaką visuomenei, jos pavyzdžio įtaka pritraukiant jaunimą į tiksliuosius mokslus bei skatinant lygias lyčių galimybes moksle. Joje yra daug niekada nepublikuotų nuotraukų ir asmeninių laiškų iš šeimos archyvo, leidžiančių skaitytojui tarsi tiesiogiai bendrauti su knygos herojais, M. Kiuri artimaisiais bei pačiais žymiausiais to meto mokslininkais ir kartu dalyvauti to laikotarpio Paryžiaus ir Europos intelektualiniame gyvenime.
Šia akcija taip pat norima atkreipti įvairių institucijų, leidyklų ir mecenatų dėmesį į skurdžią Lietuvos regionų gimnazijų bibliotekų finansinę padėtį bei įdomios populiarios literatūros apie mokslininkus ir naujausius mokslo pasiekimus stygių.
Dovanojimo akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė linki, kad šios ypatingos knygos atvykimas į gimnazijas taptų svarbiu įvykiu. Prezidentės vertinimu, „knyga apie legendinės mokslininkės Marijos Kiuri gyvenimą yra išskirtinė dovana. Labai svarbu, kad mokytojai savo auklėtinius, o ypač mergaites, kurių dar taip trūksta mokslo ir technologijų pasaulyje, paskatintų leistis į nepaprastą kelionę per šios knygos puslapius ir galbūt atrasti savo būsimo kelio pradžią.“
Prancūzų kalba knyga buvo išleista 2017 m. M. Kiuri 150 metų jubiliejaus proga. Knyga lietuvių kalba dienos šviesą išvydo 2020 m. regioninės Baltijos šalių mokslininkių asociacijos „BASNET Forumas“ iniciatyva.
„BASNET Forumo“ prezidentės doc. dr. Dalios Šatkovskienės teigimu, knyga išversta į lietuvių kalbą siekiant visuomenėje viešinti fundamentalų mokslininkių indėlį į tiksliuosius mokslus.
„M. Kiuri indėlis yra daugialypis ir nevisiškai dar įvertintas“, – teigia D. Šatkovskienė. Ji pažymi, kad M. Kiuri suprato tiksliųjų mokslų svarbą visuomenės gerovei, jaunimo motyvacijos ugdymo domėtis mokslu būtinybę, daug dirbo pritraukiant jaunus talentingus žmones į mokslą.
„Daug jos iškeltų mokslo problemų šiuo metu sėkmingai sprendžiamos ES: yra specialios Europos Komisijos M. Kiuri programos jauniems tyrėjams ir tyrėjoms moterims. Ypatingas dėmesys skiriamas moksleivių kūrybiškumui lavinti ir šalių narių moksliniam potencialui įtraukti į šiuolaikinio mokslo kontekstą. Vienas iš pavyzdžių - Lietuvos tapimas CERN asocijuota nare“, – pažymi D. Šatkovskienė.
ŠMM nuotrauka
