Vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, o 17 susilaikė.
„Mažos pensijos dar yra didelė valstybės problema“, – prieš balsavimą teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė.
Ji įsitikinusi, kad įtvirtinama atnaujinta pensijų apskaičiavimo tvarka didins motyvaciją žmonėms mokėti daugiau įmokų, kad gautų didesnę pensiją.
„Jau nuo kitų metų gerins senjorų situaciją“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis pataisas vadino nesavalaikiu siūlymu, nes pensininkų skurdas yra didelis, o pataisos skurdo problemos neišspręs.
„Pensijos sparčiausiai augs tiems, kurie gauna didžiausias pensijas ir tiems, kurie neturi darbo stažo, tai reiškia tuo metu nedirbo ir nemokėjo mokesčių, kai visi dirbo ir mokėjo. Tai socialiai neteisinga, kai šalyje toks didelis skurdas“, – tvirtino jis.
Tos pačios frakcijos narė Laima Nagienė piktinosi, kad pagal pataisas žmogus, turintis 40 ar 42 metus darbo stažo, gaus tokią pat bazinę pensiją, kaip ir tas, kuris dirbo 15 metų.
Valdančiųjų siūlomam pensijų kėlimui papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.
Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Dabar Lietuvoje yra apie 600 tūkst. pensininkų.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
