Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.
Daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje ir parlamente kėlė klausimas dėl mokamų testų imuniteto neturintiems darbuotojams.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numato, kad nuo gruodžio 1 dienos periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai turės tai daryti savo lėšomis.
Valdantieji tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas inicijavo argumentuodami siekiu paskatinti vakcinuoti žmones, o prezidentas atmetė teigdamas, kad jos gali pabloginti epidemiologinę situaciją.
Už tai, kad veto būtų atmestas ir įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 57 ir susilaikė keturi parlamentarai. Atmesti prezidento veto reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“. Valdantieji parlamente turi 74 atstovus.
Už įstatymą balsavo visi valdantieji, išskyrus konservatorių Valdą Rakutį, kuris per balsavimą susilaikė, tačiau vėliau paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas „už“. Tokiu atveju oficialūs balsavimo rezultatai nekeičiami, tačiau parlamentaro paskelbtas sprendimas įrašomas į Seimo posėdžio protokolą.
Seimas ketvirtadienį atmetė ir prezidento veto Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pataisoms.
Įstatymas numato, kad Seimas galėtų turėti savo nuolatinį atstovą, o esant reikalui, ir jo pavaduotoją, užsienio valstybėje, kurioje nuspręstų, jog tokio atstovo reikia.
Šalies vadovas įstatymą grąžino teigdamas, kad įstatymas neturi kelti abejonių dėl vieningai formuojamos Lietuvos užsienio politikos, o Seimo atstovui numatytos labai panašios funkcijos, kokias atlieka diplomatai.
Už tai, kad prezidento veto būtų atmestas ir įstatymas priimtas iš naujo, balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai ir susilaikė 10 Seimo narių.
Trečias atmestas veto – Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios leidžia reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų įvertinti jų pagrįstumą.
Šalies vadovas jas vetavo sakydamas, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai. Prezidento grąžintos pataisos ketvirtadienį vėl priimtos už balsavus 78 Seimo nariams, prieš buvo 50 ir susilaikė trys parlamentarai.
Jos numato, kad reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų būtų įvertinamas informacijos pagrįstumas ir grėsmė saugomai vertybei.
Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, argumentuodamas, kad Aplinkos apsaugos departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, todėl reaguoti į kiekvieną nėra žmogiškųjų resursų.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
