Keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo, teigia prezidentas.
„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė Gitanas Nausėda.
Trečiadienį jis su buvusiais Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovais aptarė Seime svarstomą Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įstatymo projektą.
Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda domėjosi, kaip buvę tarnybų vadovai vertina iniciatyvas steigti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą, kokius įžvelgia tokio sprendimo privalumus, trūkumus ir rizikas.
„Žvalgybos ekspertai susitikime pasidalijo savo patirtimi ir išsakė pozicijas dėl tokio kontrolės mechanizmo steigimo – jiems daugiausia klausimų kelia galimos politinės įtakos rizika ir neefektyvus valstybės lėšų panaudojimas steigiant perteklines institucijas, neišnaudojant esamos sistemos galimybių“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Tokio formato susitikimas Prezidentūroje įvyko pirmą kartą.
Susitikime dalyvavo buvę Valstybės saugumo departamento vadovai Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina bei buvę Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriai Gintaras Bagdonas, Juozas Kačergius.
Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įkūrimą. Jam jau pritarė Vyriausybė.
Ši nepriklausoma institucija tirtų skundus ir paklausimus dėl žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos.
Žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.
Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą inicijavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jį savo parašais taip pat parėmė užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, liberalas Raimundas Lopata, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir parlamentaras Vytautas Bakas.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.
Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
