Penkios savivaldybės nuo 2016 m. sausio 1 d. išbando naują mokyklų finansavimo modelį – klasės krepšelį. Klasės krepšelis leidžia optimizuoti švietimo finansavimą mažėjant mokinių skaičiui klasėse, skaičiuoti mokytojų algas pagal didesnius koeficientus.
„Klasės krepšelio metodiką dar tik išbandome. Atsižvelgę į penkių savivaldybių patirtį ją galėsime koreguoti ir jau kitais metais pradėti taikyti visoje Lietuvoje. Ji galėtų pakeisti mokinio krepšelį“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Kai kurios eksperimente dalyvaujančios savivaldybės teigiamai vertina naują mokyklų finansavimo modelį, kadangi pagal jį mokyklos gavo daugiau lėšų, negu būtų gavę pagal mokinio krepšelio metodiką. Jų užteko pakelti atlyginimams ir bendrojo ugdymo mokyklų, ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams bei suplanuoti visų metų darbo užmokestį. Naujoji metodika ypač naudinga mažoms mokykloms, kurios gavo didesnį finansavimą.
Tikimasi, kad klasės krepšelis leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui, mokykloms neliks finansinių paskatų turėti perpildytas klases, lėšų paskirstymas mokykloms būti tolygesnis ir racionalesnis.
Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.
Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai (1–10 kl.): mažiausias – kai yra 9–11 mokinių, vidutinis – kai yra 12–20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute.
Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių.
Atsižvelgus į tai, kaip penkiose savivaldybėse – Alytaus raj., Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų - pavyks eksperimentas ir kokie bus jo rezultatai, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
