Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) artimiausiu metu bus steigiamas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius.
Seimo valdyba šią savaitę patvirtino didesnį leidžiamą etatų skaičių šioje įstaigoje – vietoj 147 jų gali būti iki 159, tai yra papildomai numatoma įsteigti 12 naujų etatų.
„Mes planuojame lapkričio mėnesį (įkurti – BNS), jeigu viskas sklandžiai vyktų. Šiuo metu kaip tik vyksta pokalbiai su darbuotojais iš tų skyrių, kurie ir taip dirbo šį darbą“, – BNS sakė LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
„Mes labai stengiamės jį įkurti šiemet, nes šiuo metu tuos darbus atliko žmonės, dirbdami kituose skyriuose, faktiškai jie būtų perkelti į naują skyrių ir liktų naujas etatas tame skyriuje, kur jie dirba“, – aiškino jis.
Genocido centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio teigimu, Partizanų paieškos ir identifikavimo skyriui reikia septynių etatų.
Dabar centre tuo užsiima trys darbuotojai: du dirba pilnu etatu ir vienas puse etato, tačiau jų pareigybių aprašymuose nėra paieškų funkcijos. Šis darbas jiems – papildomas, greta tiesioginių funkcijų.
„Tokia situacija gerokai apsunkina paieškų darbą ir tempą“, – Seimo valdybai teigė A. Bubnys.
Per pastaruosius ketverius metus, atlikus tiriamąjį darbą ir pasitelkus archeologus, Valstybinės teismo medicinos ekspertizės bei Vilniaus universiteto darbuotojus, rasti ir identifikuoti šešių partizanų palaikai Našlaičių kapinėse Vilniuje, taip pat aptikti 31 partizano palaikai, iš kurių 15 identifikuoti, ir dviejų rėmėjų palaikai Druskininkų savivaldybės Leipalingio kapinėse.
A. Bubnio teigimu, šie rezultatai paskatino žmones kreiptis į Genocido centrą dėl jų giminaičių paieškos. Per keturis šių metų mėnesius sulaukta 15 tokių kreipimųsi.
Pasak V. Lukšio, kitąmet neabejotinai bus tęsiama vieno žinomiausių partizanų Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieška.
„Taip pat yra labai daug prašymų, ypač po Vanago suradimo, gauname ir visuomeninių organizacijų, ir atskirų žmonių prašymų atlikti vieno ar kito partizano paiešką. Tokiu būdu būtų sudarytas (paieškų) planas“, – BNS sakė Genocido centro generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pokariu Lietuvoje žuvo arba buvo nužudyti apie 20 tūkst. partizanų, daugumos jų palaikai nerasti, dar 23 tūkst. politinių kalinių mirė arba buvo sušaudyti lageriuose, kalėjimuose, o jų kūnai užkasti bet kur. Prognozuojama, kad visų jų palaikų paieškos ir identifikavimas užtruks keletą dešimtmečių.
Dar penkių naujų etatų LGGRTC reikia rūpintis Tuskulėnų memorialiniame komplekse atidaryta ekspozicija „Projektas - Homo sovieticus“.
Pasak A. Bubnio, ji atidaryta pasitelkus vidinius resursus, tačiau toliau ją vystyti būtinos papildomos pajėgos.
LGGRTC kitąmet tikisi papildomai gauti 392 tūkst. eurų. Šios lėšos būtų skirtos ne tik naujiems etatams, bet ir kitoms reikmėms, darbo užmokesčio kėlimui.
A. Bubnys per Seimo valdybos posėdį atkreipė dėmesį, kad Genocido centrui rengiamasi pridėti dar vieną funkciją – rūpintis laisvės gynėjo statuso suteikimu.
„Čia yra didelis naujas darbas, kadangi reikės ieškoti informacijos archyvuose, kandidatų gauti laisvės gynėjų statusą bus tikrai labai daug, manau, kad bus mažiausiai keli tūkstančiai iš pradžių žmonių, reikės rengti pažymėjimus, gaminti juos. Tiesiog daug visokių techninių dalykų“, – tvirtino centro vadovas.
LGGRTC skaičiavimu, šiai funkcijai reikėtų dar mažiausiai penkių papildomų etatų su 112 tūkst. eurų metams.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
