Žurnalistų bendruomenė solidarizuojasi su Klaipėdos naujienų portalu „Atvira Klaipėda“ ir ragina apginti teisę į informaciją, teismui atmetus skundą dėl nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo.
„Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją“, – sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Žiniasklaidos bendruomenė pareiškime teigia, jog solidarizuojasi su „Atviros Klaipėdos“ redakcija ir pažymi, kad jos siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas ir žada paramą šioms iniciatyvoms.
Pasak žiniasklaidos atstovų pareiškimo, valdžios įstaigos vis labiau naudoja Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) kaip pretekstą riboti informacijos kiekį ar apskritai atsisakyti teikti informaciją.
„Šiuo ir vėlesniais administracinių teismų sprendimais, mūsų nuomone, iš esmės keičiamos demokratijos normos, visuomenės teisės į informaciją ir žurnalistų teisės tiksliai bei teisingai informuoti veikimo praktika Lietuvoje“, – sakoma pareiškime.
Jį pasirašė Lietuvos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos priemonės, jas vienijančios asociacijos, patys žurnalistai. Pareiškimą pasirašė ir naujienų agentūra BNS.
Žurnalistai pažymi esantys įsitikinę, kad „itin uolus ir perteklinis viešų asmenų privatumo saugojimas“ neturi atimti iš visuomenės teisės į informaciją apie neskaidrią valdžios įstaigų ir su jais susijusių asmenų veiklą, galimą korupciją ir nepotizmą.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir visuomenės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, ne kartą pabrėžė Konstitucinis Teismas.
„Esame įsitikinę, kad naujai suformuota administracinių teismų praktika prieštarauja šioms Konstitucinio Teismo suformuotoms vertybėms ir užkerta kelią žiniasklaidai prisidėti prie demokratinės santvarkos puoselėjimo ir išsaugojimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kai kurie atskirų teismų sprendimai dėl ydingo BDAR taikymo kuria pavojingą tendenciją, kuomet jau anksčiau suformuoti visuomenės teisės į informaciją ir žodžio laisvės principai ne apginami, o iš esmės paneigiami“, – sakoma pareiškime.
Teismui ketvirtadienį paskelbus nutartį dėl „Atviros Klaipėdos“, sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės kritikos: jų teigimu, taip smarkiai susiaurinama galimybė skelbti reikšmę visuomenei turinčią informaciją. Etikos inspektorė teigia, jog informacija paviešinta neatlikus tyrimo, momentiškai, neįrodytas jos ryšys su pagrindine istorija.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
