Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį pritarė sprendimui nukelti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skulptūrą.
Ši skulptūra, taip pat trečiadienį priimtu tarybos sprendimu, bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui, kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis.
„Visos formalios procedūros kaip ir išspręstos, daugiau nei politinių, nei administracinių sprendimų nereikės priiminėti, lieka tik techninis pasirengimas ir sprendimo įgyvendinimas. Čia, matyt, bus „Grindos“ pareiga pasiruošti ir suorganizuoti iš techninės pusės patį nukėlimą. Grafiko nesame gavę, bet, manau, kad iki Naujųjų metų tai bus padaryta“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.
Anot jo, su Lietuvos nacionaliniu muziejumi sutarta, kad rengiantis ekspozicijai, kol kas skulptūras saugos savivaldybė.
Galimybė nukelti paminklą atsirado po to, kai rugpjūtį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro. P. Cvirkos paminklo klausimas pastaraisiais dešimtmečiais kelia daug diskusijų visuomenėje.
Sostinės politikai vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, jog sprendimas priimtas remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) išvadomis. Jose nustatyta, kad Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje „aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis“, o jo kolaboravimas „sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“.
Dokumente taip pat pabrėžiama, jog politikai įvertino P. Cvirkos „sąmoningą, reikšmingą ir savanorišką vaidmenį įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ir Tėvynės išdavystę“.
Taryba, pasak sprendimo, siekia, jog istorinės atminties įamžinimo sostinėje sprendimai „ne priešintų visuomenę, bet telktų ją santarvei“, kad būtų užtikrinta Vilniaus, kaip „atviro, modernaus, urbanistiškai integralaus miesto tapatybė“.
Savivaldybės administracija taip pat įpareigota parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir, įtraukiant ekspertus, tęsti diskusijas su visuomene, kaip būtų tvarkomas visas kompleksas.
A. Zuokas pasiūlė paminklą nupjauti
Opozicijos atstovas Artūras Zuokas siūlė neskubėti nugriauti paminklo „buldozeriniu principu“, o palikti jo dalį, taip paliekant galimybę diskutuoti. Anot jo, nekyla abejonių, jog paminklas P. Cvirkai pastatytas „ne kaip rašytojui, o kaip Komunistų partijos veikėjui“.
„Bet yra ir kitas faktas (...), kad Petras Cvirka dar 1931-1932 netgi gyvendamas Paryžiuje, dirbo leidinyje, kurį finansavo tuometinė Lietuvos komunistų partija. Tai rodo, kad žmogus turėjo savo pažiūras. Tiek Konstitucija, tiek mes, kaip civilizuoti žmonės, priimame žmonių teisę į pažiūras“, – teigė A. Zuokas.
Jis pateikė pavyzdį, jog Jean'as Paulis Sartre'as (Žanas Polis Sartras), ar nemaža dalis kitų to meto intelektualų, rašytojų visoje Europoje, buvo aktyvūs vienų ar kitų politinių pažiūrų šalininkai. Jis pasiūlė nuimti apatinę paminklo dalį, kuri „yra skirta kaip komunistų partijos veikėjui“.
„Mes galėtumėme nupjovę kojas, padėję jas į šoną, nuleidę biustą ant postamento, turėti paminklą gabiam rašytojui, plius, išlaikytumėme to istorinio laikotarpio tam tikrą ženklą. Miestas turi savo sluoksnius istorijos – geros, blogos, sudėtingos, bet jis turi apie tai kalbėti“, – dėstė buvęs meras.
Sprendimas rengtas dvejus metus
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja, konservatorė Kamilė Šeraitė sakė, kad dėl P. Cvirkos paminklo „klausimų nebeliko“ dar prieš beveik dvejus metus, kai ši komisija gavo LGGRTC išvadą.
„Mes vieningai sutarėme, kad šis paminklas, stovintis Vilniaus širdyje, skirtas ne rašytojui Petrui Cvirkai, o Petrui Cvirkai kolaborantui. Tuomet vieningai sutarėme, kad tokio paminklo, kuris yra šiandien šioje erdvėje, likti negali. Juk ir pats skulptorius Mikėnas turėjo kitokią skulptūros viziją – norėjo jį vaizduoti sėdintį. Tačiau tuometinei valdžiai įvertinus skulptoriaus siūlomą paminklo projektą, liepė Petrą Cvirką vaizduoti impozantišką, stovintį, taip, kaip tuo metu buvo priimta vaizduoti asmenis, nusipelniusius režimui“, – kalbėjo politikė.
Savivaldybės vadovai tvirtino, kad P. Cvirkos skveras bus tvarkomas atsižvelgiant į paveldosaugininkų išvadas dėl to, kokios vertingosios skvero savybės turi būti saugomos – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dėl to turėtų apsispręsti iki rugsėjo pabaigos.
Argumentai už: kolaboravimas – akivaizdus
R. Šimašiaus frakcijos atstovas Audronis Imbrasas sakė, kad nuomonės net ir tarp rašytojų nėra vienodos, t.y. yra laikančių P. Cvirkos kūrybą vertinga, yra ir manančių priešingai.
„Diskusijos nežinau, kiek dar turėtų vykti, jos vyksta jau ne vienus metus (...), anksčiau ar vėliau bet kuriame ginče reikia padėti tašką. Tai turbūt tam taškui šiandien atėjo laikas“, – sakė jis.
Vicemeras Tomas Gulbinas, taip pat R. Šimašiaus politinės komandos narys, tvirtino, kad remiantis istoriniais šaltiniais, „brandus žmogus Petras Cvirka savo veiksmais prisidėjo prie Lietuvos valstybės sužlugdymo, prie Dekanozovo organizuoto farso prijungiant Lietuvą prie Sovietų Sąjungos ir toliau prisidedant prie Lietuvos gyventojų genocido“.
„Man atrodo, kad tie faktai yra daug svarbiau, negu kalbėjimas apie kažkokius įsitikinimus, kuriuos, be abejo, kiekvienas gali turėti“, – tvirtino vicemeras.
Pasisakantieji prieš: tai – cenzūra
Sprendimui nepritaręs opozicinių „valstiečių“ atstovas Romasis Vaitekūnas laikėsi nuomonės, jog šis veiksmas yra istorinė cenzūra, bei ironizavo, kad remiantis analogija, tarybai reikėtų nuspręsti „visų tarybinių rašytojų, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su ana valdžia, kūrinius išimti iš apyvartos, iš bibliotekų, iš prekybos“, kadangi „tai yra kolaborantai, kurie veikė prieš Lietuvą“.
„AntrA vertus, ko gero, mes, tie, kurie gyvenome tuo laikmečiu, visokiais būdais taikėmės kaip ir dabar taikomės prie esamos valdžios, esamų galimybių ir politinių vėjų. Dar vienas klausimas kiltų – kada koalicinės tarybos partijos priėmė šį sprendimą – ar prieš rinkimus, ar jau po rinkimų (...). Tai būtų įdomu sužinoti, nes apklausus vilniečius, ko gero, susidarytų labai margas paveikslas, ko gero, ne visi pritartų tokiam dalykui“, – dėstė R. Vaitekūnas.
„Aš tai siūlyčiau pasvarstyti ir priimti sprendimą nugriauti visą sovietinę architektūrą, tuos miegamuosius rajonus, visas „chruščiovkes“, ir vietoje jų suprojektuoti ir pastatyti gražius ir šiuolaikinius namus. Būtų fainiai“, – sakė A. Zuoko politinis bendražygis Vytautas Kašėta.
Monumento nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka kolaboravo su sovietų valdžia ir prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
