Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad migrantų perskirstymas Europos Sąjungos (ES) šalyse neturėtų būti diskusijų dėl bendros migracijos politikos prioritetas.
„Tai yra būtent ne ta diskusija, kurios Lietuvos pusė nori“, – pirmadienį sakė ministras, paklaustas, ar svarstydama bendras ES migracijos ir prieglobsčio taisykles Lietuva pritars siūlymams, susijusiems su migrantų pasidalijimu bendrijos šalyse.
Europos Komisija dar pernai pateikė pasiūlymą įvesti minėtas taisykles.
Diskusijos dėl jų vėl tapo aktyvesnės nerimaujant dėl migrantų antplūdžio iš Afganistano, kurio kontrolę rugpjūtį perėmė Talibanas.
Siūlymai dėl bendros politikos apima ir mechanizmus, kaip ES šalys dalytųsi migrantais, siekiant sumažinti naštą, tenkančią valstybėms, į kurias migrantai atvyksta pirmiausia.
G. Landsbergis sakė, kad migrantų pasidalijimas „negali tapti pagrindine ar vienintele priemone“ migracijos krizėms spręsti.
Pasak jo, ES svarsto daug „kitų puikių punktų“ naujoms taisyklėms.
„Pirmiausia, mes turime pagelbėti tai valstybei, kurioje krizė prasidėjo, tada turime dirbti su tomis valstybėmis, kurios yra kaimynės aplink tą valstybę, kurioje krizė prasidėjo. (...) Mes turime kalbėti apie aiškią stiprią, konkrečią išorinių ES sienų apsaugą ir turime kalbėti apie žmonių, kurie į ES pateko nelegaliai, grąžinimą į jų kilmės valstybes“, – kalbėjo ministras.
„Akcentuojant tai, tada galime pridurti, kad jeigu jau mes atsidursime situacijoje, kurioje ir pastačius sienas, ir padedant valstybėms, ir susitvarkant su visomis kitomis priemonėmis mums nelieka nieko, tik perdalinti, tai Lietuva tose programose yra dalyvavusi ir anksčiau – savaranoškai“, – sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, pasidalijimo migrantais akcentavimas siunčia pavojingą signalą valstybėms, iš kurių žmonės išvyksta į Europą.
„Humanitarinės krizės nėra sprendžiamos priimant visus žmones, kurie tiesiog nori pabėgti“, – teigė ministras.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė, kad migrantų pasidalijimas tarp ES šalių gali būti tik savanoriškas.
„Šalys gali priimti tam tikrą užsieniečių skaičių, remiantis kriterijais, kuriuos nurodo jos pačios“, – teigė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, valstybės prie migracijos krizių sprendimo gali prisidėti ir kitais būdais, nebūtinai sutikdamos dalyvauti pasidalijime.
Z. Rau taip pat pabrėžė, kad migrantai patys turi norėti persikelti į konkrečią šalį.
Remdamasi panašiais argumentais Lenkija 2015 metais, kilus migracijos krizei Pietų Europoje, atsisakė dalyvauti pasidalijimo schemose. Tuo tarpu Lietuva tada įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį prieglobsčio prašytojų.
Diskusijos dėl bendrų ES migracijos taisyklių Lietuvoje tapo aktualios susidūrus su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos krize.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
