Mažiausiai 160-čiai migrantų vaikų šiais mokslo metais Lietuva turės organizuoti ugdymą, pamokos prasidės nuo spalio.
Kaip BNS teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, ugdymo organizavimu rūpinsis ministerijai pavaldūs Vilniaus lietuvių namai, mokytojų bus ieškoma kuo arčiau jų apgyvendinimo vietų. Pirmąjį pusmetį vaikai mokysis tik lietuvių kalbos, vėliau – ir kitų dalykų.
„Nuo rugsėjo 1-osios ugdymo nebus, jis suplanuotas nuo spalio 1-osios, nes pagal teisės aktus yra įsipareigojimas pradėti ugdymą per tris mėnesius nuo laiko, kai vaikai atsiranda šalyje – tai bus spalį“, – BNS sakė D. Lukas.
Ministerijos duomenimis, 52 mokyklinio amžiaus migrantų vaikai šiuo metu apgyvendinti Švenčionių rajone, Pabradėje, o Rukloje, Jonavos rajone, yra dar 112 nepilnamečių, kuriems reikėtų ugdymo.
„Tai skaičiai, kuriuos mes tikrai žinome – jei ugdymas būtų pradėtas dabar, toks skaičius turėtų būti. Kiti vaikai iki šiol yra nepaskirstyti, jie nėra niekur perkelti ir kiek jų reikės mokyti, kol kas nežinome“, – tvirtino D. Lukas.
Iš viso tikimasi iki 1000 vaikų
„Jų gali daugėti. Skaičiuojame, kad maždaug 25 proc. migrantų gali būti vaikai, tad jų, pagal dabartinius skaičius, gali būti iki tūkstančio“, – kalbėjo D. Lukas.
Anot jo, kalbama tik apie nelegalių migrantų, patekusių per Baltarusiją, vaikus, tuo metu dėl į Lietuvą iš Kabulo evakuotų afganistaniečių vaikų ugdymo bus sprendžiama vėliau.
Planuojama, kad Pabradės ugdymo įstaigos iš viso galėtų priimti iki 400 užsieniečių mokinių, Rukloje – apie 100. Pabradėje moksleivius galėtų priimti dvi mokyklos, tuo metu Rukloje dėl vaikų mokymo sutarta su keturiais mokytojais.
„Skaičiuojama, kad 30-čiai vaikų tenka vienas mokytojas: jis tris valandas dirba su viena 15 vaikų grupe, kitas tris valandas – su kitais 15 vaikų. Konkretų ugdymą nustatys Vilniaus lietuvių namai, kurie turi patirtį ugdant tokius vaikus“, – tvirtino ministrės atstovas.
Pasak D. Luko, užsieniečius galės mokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir pradinių klasių, užsienio kalbų mokytojai.
Pirmieji metai – lietuvių kalbai
D. Lukas pabrėžė, kad, kaip numato teisės aktai, nemokantieji lietuviškai, išlyginamojoje klasėje lietuvių kalbos turi mokytis metus, po pusmečio jiems galima pradėti dėstyti Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo dalykus, kitų mokomųjų dalykų terminų. Kitais mokslo metais jie gali mokytis įprastai, lietuvių kalba, kartu su kitais moksleiviais.
„Nėra svarbu, kad mokytojai negali susikalbėti su vaikais jų gimtąja kalba. Šitie mokytojai yra tokie, kurie mokės dirbti su vaikais, kurie nekalba mokytojų kalba, yra metodika, kuria puikiai vadovaujasi mokytojai“, – teigė D. Lukas.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, šalyje dėl to paskelbta ekstremali situacija, statomas fizinis barjeras pasienyje.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
