Fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje turėtų būti pradedama įrengti ketvirtadienį arba penktadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Trumpame interviu BNS ministras patvirtino, kad jau šeštadienį į pagalbą pasieniečiams budėti ir patruliuoti ateis kariai, taip pat bus ieškoma kitų „žvalgybinių ir diplomatinių“ priemonių migracijai stabdyti, neatmetama ir patirties turinčios Ispanijos pagalba.
Kaip BNS patvirtino kariuomenės atstovai, minėtoji užtvara bus įrengta iš vadinamųjų koncertinų – aštrios vielos ritinių, juos guldant vieną ant kito ir sutvirtinant specialiais kuolais.
– Kokio dydžio bus pajėgos, padėsiančios pasieniečiams, kokios bus karių funkcijos ir kada jie pradės budėjimą?
– Funkcijos bus patruliavimo, pajėgos bus skiriamos tokios, kokių reikės, bet siekiama, kad į kiekvieną užkardą, kiekvieną pamainą būtų galima padvigubinti sargybos skaičių. Kiek – esame paskaičiavę, bet to nekomunikuosime, nes skirtingai nuo pasieniečių, karių tarnyba yra 24 valandos, jie tuomet keičiami kitais kariais. Pasieniečių pamainos trunka aštuonias valandas, darbo dieną, o kariai rotuojasi kas 24 valandas, tad įtrauktų karių skaičius gali būti pakankamai didelis – jie budi, laukia, ilsisi. Jie budės kartu su pasieniečiais ir pradės nuo šeštadienio, budės tiek, kiek reikės, kadangi paskelbta ir ekstremali situacija.
– Dėl fizinio barjero – kada jis bus pradėtas įrengti, kuriuose taškuose ir kaip tiksliai jis atrodys?
– Greičiausiai kad jau net šiandien arba vėliausiai rytoj bus pradėta, bet, žinoma, tik pradėta. Kiek žinau, jau duotas pavedimas įmonėms, kurios gamina, pradėti vynioti vielą ir, jei bus pavedimas visam sienos padengimui, be abejonės, be tų vietų, kurios jau yra uždengtos, tai kažkiek užtruks, nes kiekviena iš įmonių pagamina penkis kilometrus per dieną. Vielą perka Vidaus reikalų ministerija.
Tai bus viela, ją sudėtinga ir pavojinga įveikti, todėl bus, žinoma, ir pažymėjimai, kad jau geriau nerizikuoti ir neiti tomis vietomis, nes tikrai galima susižeisti.
– Kai kurie kritikai abejoja, ar fizinis barjeras padės visiškai atbaidyti migrantus, nes yra ir priemonių jam įveikti.
– Jis yra stabdomoji priemonė. Nors ir dvigubiname sargybų skaičių, jei neturi išankstinių žvalgybos duomenų, kur bus kertama siena. Jei nėra jokio fizinio barjero, siena kertama ir galima nueiti į gilumą daug kilometrų, kol su kinologų ar žvalgybos pagalba jie bus rasti. Šiuo atveju, tai stabdomasis poveikis – kol tvora bus įveikta, užfiksuotas tas įveikimas gali būti visomis priemonėmis ir bus galima greičiau sureaguoti į tą pažeidimo vietą, kol jos nekirto. Techninių priemonių yra, jas naudoja pasienis labai seniai.
– Tvora bus įrengta Lietuvos teritorijoje, tad teisiškai migrantams patekus prie jos, į Lietuvos erdvę, ir paprašius prieglobsčio, juos vis tiek teks priimti ir nagrinėti prašymus. Kaip bus į tai žiūrima?
– Na, Lietuvos teritorijoje – šios priemonės bet kokiu atveju turi atgrasomąjį poveikį. Mes tiesiog deklaruojame, kad šitą Lukašenkos atvertą kelią uždarome ir po kitos savaitės teisės aktų pakeitimų ir papildymų trumpinant prašymų svarstymo terminus, ekonominiai migrantai, ne politiniai pabėgėliai, bus grąžinti į jų gimtąsias šalis. Taigi – didžiuliai materialiniai nuostoliai tiems žmonėms, kuriuos Lukašenkos režimas panaudoja šiai hibridinei atakai.
– Kiek bus siūloma trumpinti šiuos terminus?
– Terminai bus trumpinami faktiškai tris kartus, jei bendrais bruožais. Įvertinus ir apskundimą – šie terminai irgi bus sutrumpinti. Procedūros yra dešimt dienų plius septynios ir plius septynios dienos. Tad, sakykime, kažkur trys savaitės su trupučiu, bet, bet kokiu atveju, tai yra ženklus pagreitinimas tų procedūrų, nes mes su teisinėmis procedūromis nebuvome pasiruošę.
– Kariuomenė prisideda ir įrengiant apgyvendinimo vietas migrantams. Kiek dar jų prireiks?
– Ir angarai, ir palapinės, naudojamas ir valstybės rezervas. Tad manau, kad tikrai šių vietų pakaks, tik žinau, kad su savivaldybėmis buvo tariamasi, jog reikia dešimties dienų karantinavimo laikotarpiui tuos žmones kažkur patalpinti. Bet kokiu atveju bus dar ir kitų priemonių, kurios šitą kelią ne tik kad apsunkins, bet ir uždarys – ir fizinių priemonių, ir žvalgybinių, ir, be abejonės, diplomatinių. Visų jų neįvardysiu,
– Turite omenyje planuojamas delegacijas į Iraką ir Turkiją?
– Taip, ir tie dalykai. Kadangi dalyvavau susitikime ir su Ispanijos premjeru, kaip žinia, Ispanija yra patyrusi tokius antplūdžius, tai Ispanijos premjeras irgi pažadėjo visokeriopą paramą ar pagalbą, kurios reikės.
– Kas tai būtų – ar, pavyzdžiui, svarstoma atsiųsti pareigūnus, konsultantus „Frontex“ ar kitu formatu?
– Negaliu detalizuoti, tiesiog yra principinis palaikymas ir pasmerkimas tų žmonių naudojimo kaip įrankio hibridinei atakai.
– Ačiū už pokalbį.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
