Vis daugiau žmonių Lietuvoje sužino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus, tačiau maždaug pusė gyventojų nežino, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei (radiologinei) avarijai. Tai rodo Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pernai metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa apie viešojo saugumo situaciją Lietuvoje.
„Apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą girdėjo daugelis žmonių – palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc., t. y. 32 procentiniais punktais. Taigi tai gana didelis ir geras pokytis“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
2020 metais perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus yra gavę 67 proc. apklaustųjų – palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo net 47 procentiniais punktais.
„Palyginti su 2019 metais, 10 proc. išaugo skaičius žmonių, nurodančių, kad jų telefone, vos jį įsigijus, yra nustatyta gyventojų perspėjimo sistema, – nuo 39 iki 49 proc. Taip pat 18 proc. respondentų nurodo, kad šią funkciją nusistato patys. Vadinasi, vis daugiau žmonių sąmoningai pasirenka telefono funkciją, kad gautų perspėjimo žinutes“, – teigia viceministras V. Dmitrijevas.
Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė gyventojų (38 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei (radiologinei) avarijai Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (Astravo AE). Dažniau apie tai, kaip elgtis, žinotų vidutinio amžiaus (30–49 m.), aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Beveik pusė gyventojų (44 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie būtų pasirengę išgyventi 72 valandas, turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų. Kita pusė apklaustųjų teigia, kad nebūtų pasirengę artimiausias tris paras išgyventi namuose. Net 8 iš 10 žmonių nežino, ką reikėtų daryti įvykus avarijai Astravo AE, neturi sukaupę būtinųjų atsargų.
Pažymėtina, kad keičiasi informacijos šaltinių prioritetai: mažėja televizijos ir spaudos, didėja asmeninės patirties, artimos aplinkos ir socialinių tinklų svarba. Daugiau nei pusė jaunimo (15– 29 m.) ir vidutinio amžiaus žmonių (30–49 m.) pirmiausiai gauna informaciją iš internetinės žiniasklaidos. Beveik pusė jaunimo domisi ir gauna informaciją per socialinius tinklus.
„Gyventojų apklausos rodo, kad dažniausiai pažeidžiamiausia žmonių grupė, kurią sunkiausiai pasiekia informacija, – vieniši vyresnio amžiaus, gyvenantys mažesniuose miesteliuose ir gaunantys mažesnes pajamas žmonės. Problema ta, kad daugelis jų nesinaudoja šiuolaikinėmis ryšio ir informacijos priemonėmis (internetu, socialiniais tinklais), ne visi turi ar moka naudotis išmaniaisiais telefonais, – sako vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. – Geriausias būdas šviesti vyresnio amžiaus žmones – per televiziją ir radiją (jį dažniausiai klauso), taip pat pasitelkus į pagalbą seniūnus, seniūnaičius ir aktyvius vietos bendruomenės narius.“
Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva 2020 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko įmonė „Baltijos tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse, asmeniškai apklausus respondentus jų namuose, sužinota 3 223 žmonių nuomonė.
Primename, kad apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik sirenomis, bet ir šiuolaikine korinio transliavimo technologija, t. y. siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus. Įsitikinkite, ar jūsų telefone įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Kaip įdiegti šią funkciją telefone, galima rasti čia: www.lt72.lt/?Page_id=1969 .
Įsidėmėkite - Žinojimas saugo. Kuo geriau būsite informuoti, tuo tiksliau žinosite, kaip elgtis įvykus ekstremaliajai situacijai, ir paprasčiau reaguos į galimą pavojų. Jau dabar galima pasidomėti, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, todėl neverta atidėlioti – raginame apsilankyti ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje www.lt72.lt .
VRM nuotrauka
