Aplinkos ministerija žada per metus atlikti inventorizaciją, kiek Lietuvoje eksploatuojamų statinių yra pritaikyta neįgaliesiems.
Aplinkos viceministro Dariaus Kvederavičiaus teigimu, šiemet ketinama sukurti pastatų prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms vertinimo sistemą. Pasak jo, visų pirma būtų aiškinamasi, kokia situacija yra valstybės ir savivaldybių įstaigų sektoriuje.
„Ištyrę galėsime apibendrinti duomenis ir tiksliai sužinoti, kiek yra tokių pastatų, kiek dar reikia pritaikyti, įsivertinti lėšų, darbų arba teisės aktų poreikį tam, kad problema būtų sprendžiama kompleksiškai, o ne vien iš kažkokių europinių fondų nubyrančių lėšų“, – Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje sakė viceministras.
D. Kvederavičiaus teigimu, 2022 metais galėtų būtų parengtas svarbiausių pastatų pritaikymo neįgaliesiems planas.
Už statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūrą dabar yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ateityje tuo turėtų rūpintis Aplinkos ministerija.
„Nuo antrojo ketvirčio stebėsenos funkcija liks, bet pati kontrolė pereis Aplinkos ministerijai. Tai dar turės įtvirtinti įstatymas. Bet toks yra susitarimas tarp ministerijų“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė užsimena apie planuojamus pokyčius.
Savivalda nežino
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybių atstovai teigia, kad neįgaliesiems pritaikytų statinių ir patalpų yra labai mažai, bet tikslių duomenų neturi.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Donatas Večerskis pripažįsta, kad pasitaiko atvejų, kai ir nauji viešieji pastatai suprojektuojami su trūkumais, tačiau didesnė problema – seni pastatai. Pavyzdžiui, esama senų mokyklų, kurių neįmanoma pritaikyti neįgaliesiems dėl ydingai suprojektuotų pastatų.
D. Večerskis sakė, kad Kauno savivaldybė prieš kelerius metus atliko auditą, kiek jos žinioje esančių viešųjų pastatų yra nepritaikyti žmonėms su negalia.
„Pamatėme gana liūdną situaciją, kad net didžioji dalis seniūnijų pastatų yra tokie, kur ne visi gali į juos patekti. Atsižvelgiant į tai, iškėlėme tikslą per kelerius metus bent kažkiek sušvelninti tokią atskirtį ir galiausiai ją išvis panaikinti“, – BNS teigė D. Večerskis.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė BNS sakė, kad savivaldybė neturi duomenų, kiek mieste yra savivaldybei, valstybei ar privatiems savininkams priklausančių pastatų ar patalpų, pritaikytų neįgaliesiems.
„Dauguma savivaldos pastatų pritaikyti neįgaliesiems, pagal technines bei finansines galimybes pastatų pritaikomumas ir toliau tobulinamas“, – nurodė savivaldybės atstovė.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės Aušros Lukauskienės teigimu, informacija apie tai, kokia dalis pastatų mieste yra pritaikyta neįgaliesiems, nerenkama ir nesisteminama. Tačiau, pasak jos, judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Civilinės metrikacijos ir registracijos bei Socialinės paramos skyriaus pastatai.
Iš septynių Klaipėdos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų neįgaliesiems yra pritaikytos šešios. Judėjimo negalią turintiems asmenims yra pritaikytos visos savivaldybei pavaldžios sveikatos įstaigos, dauguma švietimo įstaigų. Melnragės parke 2020 metais per medinį pėsčiųjų taką, vedantį per kopas, buvo įrengta vedamoji juosta, įrengti 3 informaciniai stendai, kuriuose informacija pateikiama liečiamu Brailio raštu.
Vilniaus savivaldybės Nekilnojamo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė BNS nurodė, kad apie 20 proc. patalpų, esančių savivaldybės pastatuose, yra pritaikytos neįgaliesiems, o apie 15 proc. – pritaikytos bent iš dalies.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
vsf.lrv.lt nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
