Seimas ketvirtadienį išplėtė dvigubos pilietybės atvejus, kai antrą pilietybę įgyja vaikai.
Pilietybės įstatyme įtvirtinta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Už tokį Pilietybės įstatymo pakeitimą ketvirtadienį balsavo 124 Seimo nariai vienbalsiai.
Dviguba pilietybė vaikams išplėsta Seimo narių Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymu. Jie argumentavo norintys „eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams lyginant su užsienyje gimusiais vaikais“.
Anot jų, pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.
Parlamentarai savo siūlymą pateikė nuosaikesniam Vidaus reikalų ministerijos projektui, kuris būtų nustatęs, kad asmuo kitos valstybės pilietybę įgavęs ne gimdamas, ją būtų galėjęs išlaikyti iki 20 metų, o vėliau būtų turėjęs rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad parlamentarų A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymas „vertintinas nevienareikšmiškai“.
Seimo teisininkai pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, nors jis ir nėra absoliutus, leidžiamos tam tikros išimtys.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Autorė Milena Andrukaitytė
VRM nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
