Koronavirusas nustatytas Jonavos rajone esančiame ūkyje laikomoms audinėms, BNS ketvirtadienį informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Ūkyje staiga pradėjus gaišti audinėms, buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad audinės buvo užsikrėtusios šia infekcine liga“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė.
Anot Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, koronavirusas paplito Jonavos rajone esančiame audinių ūkyje, priklausančiam įmonei „Danmink“. Pastarosios pagrindinis akcininkas – „Vilkijos ūkis“.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad koronavirusas audinėms nustatytas ūkyje staiga nugaišus 169 audinėms ir ištyrus jų mėginius patvirtinta, kad gyvūnai buvo užsikrėtę COVID-19.
„Siekiant patvirtinti arba paneigti kilusius įtarimus ir nustatyti tikslų viruso išplitimo ūkyje mastą, trečiadienį atrinkti 22 papildomi mėginiai. Jų rezultatai taip pat patvirtino COVID-19“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.
Tarnybos teigimu, gavus informaciją apie ūkyje įtarimą ligos židinį, nuo antradienio jam pritaikyti veiklos apribojimai: iš užkrėsto ūkio uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas.
Taip pat priimtas sprendimas nugaišinti 22 užkrėstuose narvuose laikomus žvėrelius (apie 40 audinių), o gyvūnų gaišenas saugiai sunaikinti.
VMVT duomenimis, šiame audinių ūkyje laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių.
Tuo metu „Vilkijos ūkio“ vadovas BNS tvirtino, kad šiuo metu „Danmink“ augina virš 30 tūkst. audinių.
„Visoms daromi tyrimai nuo praėjusios savaitės, tam pačiam „Danmink“ buvo daromi ir visi tyrimai buvo neigiami“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.
Kailinių žvėrelių augintojo teigimu, manoma, kad audinės koronavirusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio darbuotojo.
„Mes apie tai (jog darbuotojas serga COVID-19 – BNS) sužinojom tik vakar“, – sakė jis.
Pasak „Vilkijos ūkio“ vadovo, tolesni veiksmai dėl audinių bus derinami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Yra paletė sprendimų pagal įvairias valstybes, pavyzdžiui, JAV, Švedija nenaikina net sergančių, nieko nenaikina, tiesiog sustiprina saugos priemones, kad apsaugoti žmones, kad apsaugoti nuo viruso išnešimo iš fermos, leidžia toms audinėms prasirgti, įgyti imunitetą“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.
„Žiūrėsim, kas bus. Jei bus nuspręsta naikinti, tuomet klausimas bus apie kompensacijas“, – pridūrė jis.
Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso buvo tiriamos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose buvo nustatyta šio viruso protrūkių.
Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, jog koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.
Tarnybos duomenimis, šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.
Autorius Augustas Stankevičius
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
