Seimas antradienį anksčiau numatyto laiko pradėjęs diskusijas dėl 2021 metų valstybės biudžeto, projektą, kuri parengė kadenciją baigianti „valstiečio“ Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, per valandą apsvarstė ir atidavė jį vertinti Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetui.
Diskusijose dalyvavę keli valdantieji kritikavo buvusios daugumos parengtą svarbiausią kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planą. Pareiškę norą pasisakyti du dabar opozicijai priklausantys parlamentarai siūlė nestabdyti suplanuotų investicijų, kurios atgaivintų koronaviruso alinamą šalies ūkį.
Pasigedo ir pajamų, ir išlaidų
Kandidatė į finansų ministres, parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų išlaidose nėra prezidento iniciatyvos dėl papildomo pensijų indeksavimo – tam trūksta 67 mln. eurų, o išankstinių pensijų perskaičiavimui nenumatyta 9 mln. eurų.
Pasak jos, nenumatyta lėšų nuo naujų metų kompensuoti koronaviruso krizės padarinius verslui ir darbuotojams, pavyzdžiui, prastovas. Ji nepritaria buvusios Vyriausybė siūlymui tam reikalingus pinigus imti iš skolintų lėšų: „Toks planas gana nekorektiškas“.
G. Skaistės skaičiavimais, jeigu krizės padariniams kompensuoti kitais metais bus panaudota bent pusė iš 670 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti 2020 metais, biudžeto deficitas augs 0,7 procentinio punkto.
Kritika dėl skubotų DNR investicijų
G. Skaistė priekaištavo, kad skubama išleisti vadinamojo recovery fondo lėšas, kurias reikėtų investuoti iki 2026 metų: „Tačiau jau 2021 metais planuojama išleistai trečdalį tų lėšų. Visgi, ar ta skuba yra pateisinama, ar projektų kokybė bus iš tiesų tokia, kad pakeistų mūsų ekonomikos DNR? Kyla abejonių“.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas, kalbėdamas apie DNR planą, siūlė nesiveržti diržų ir nepakenkti ekonomikai.
„Nereikia skubėti užtraukti stabdžio“, – tvirtino M. Majauskas.
Tačiau jis pripažino, kad dalis DNR projektų kelia abejonių: „Nebuvo kaštų ir naudos analizės, buvo planas išleisti kuo greičiau ir daugiau“.
Siūlė ir taupyti, ir išlaidauti
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas siūlė iš karto numatyti biudžeto peržiūrą kitų metų kovą-gegužę.
„Kitų metų biudžetas yra ypatingos rizikos zonoje“, – įspėjo jis ir siūlė „siekti biudžeto, prieinamo ir parankaus žmonėms, kurių pajamos nebūtų sugraužtos infliacijos, verslui, kuriam būtų galima padėti išbristi iš pandemijos“.
K. Glaveckas taip pat siūlė galvoti apie valdymo išlaidų mažinimą. Parlamentaras pabrėžė, kad vienas iš taupymo šaltinių – Energetikos ministerijos naikinimas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas vylėsi, kad naujoji valdžia nueis kitu keliu negu 2008 metais ir nepriiminės antikonstitucinių sprendimų.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė savivaldybėms leisti skolintis lanksčiau – suformuoti joms 100 mln. eurų fondą.
„Nesame grėsmingoje situacijoje, bet labai daug priklausys nuo to, kaip sugebėsime įgyvendinti ir vykdyti biudžetą kitais metais. Ir netgi, atsižvelgę į papildomų lėšų siūlymus, tai deficitas turbūt padidėtų gal 0,4–0,5 proc. Ar tai būtų nepakeliama Lietuvos valstybei? Ne, tai būtų pakeliama“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Jis pabrėžė, kad valstybė jau gali skolintis už nulines palūkanas: „Yra netgi pasiūlymų su minusinėmis palūkanom. Ar turėtume nepasinaudoti šią galimybe? Turime pasinaudoti“.
Paprastai per pirmą svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Lrv.lt nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
