BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Viruso plitimas. Per parą patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis. Didžiausias iš nustatytų židinių yra susijęs su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 130 žmonių, devyni iš jų – reanimacijoje. Latvija pranešė apie 44 naujus COVID-19 atvejus, Estija – 81-ą.
Vokietijos sprendimas. Vokietijos sveikatos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą. Žmogus, atvykęs iš Šiaulių regiono, turės registruotis vietos sveikatos institucijoje ir izoliuotis 14 dienų pagal atskirose Vokietijos žemėse nustatytą tvarką. Norintieji sutrumpinti izoliacijos terminą galės iškart po atvykimo pasidaryti koronaviruso testą, sulaukus neigiamo testo atsakymo – izoliuotis nebereikia. Taip pat atvykę asmenys gali atsivežti ne senesnius nei 48 valandų Europos Sąjungos šalyje jau atlikto testo rezultatus.
Rūkymas balkonuose. Seimas priėmė įstatymą, kad nuo kitų metų bus draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei tam prieštaraus bent vienas namo gyventojas. Draudimo iniciatoriai sako, kad tai padės apsaugoti gyventojų sveikatą. Kritikai teigia, kad įgyvendinti šį draudimą praktiškai bus labai sudėtinga. Už draudimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Įstatymas įsigalios jį pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.
Trylikta pensija. Seimas pradėjo svarstyti, ar įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Po pirmojo etapo – pateikimo – už tokį pasiūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė šeši. Toliau pakeitimus šios kadencijos Seimas svarstys lapkričio 10-ąją. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jos atstovai teigia, kad papildoma išmoka reikalinga, įvertinus didesnes pensininkų išlaidas Kalėdų švenčių metu. Opozicija tai vadina bandymu įsiteikti rinkėjams prieš Seimo rinkimus.
Ginčas dėl vaistų. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino farmacijos bendroves, kad jos pakėlė vaistų kainas, siekdamos nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tai jis pareiškė netrukus po to, kai A. Veryga viešai kreipėsi į dešimt kompanijų, kad jos sumažintų vaistų kainas. Anot ministerijos, dėl nustatytų kainų gydytojai nuo spalio mėnesio negalės skirti naujiems pacientams 47 vaistinių preparatų, o juos pratęsti galės tik tiems žmonėms, kuriems tęsiamas gydymas. Vaistų gamintojai kategoriškai atmeta priekaištus. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija teigia, kad inovatyvių vaistų kainos Lietuvoje jau dabar yra vienos žemiausių Europoje, o atsakomybė dėl situacijos tenka valdžiai, kuri nustatė ydingus vaistų kainodaros principus.
Estijos ambicijos. Estija pasiūlė šalies prezidentę Kersti Kaljulaid skirti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaline sekretore.
A. Navalno kaltinimai. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmame interviu po išrašymo iš Vokietijos ligoninės savo apnuodijimu apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Tvirtinu, kad už šio veiksmo stovi Putinas, nematau jokio kito paaiškinimo“, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė A. Navalnas. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaltinimai yra nepagrįsti.
Brexito ginčas. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę dėl britų bandymo panaikinti kai kurias „Brexito“ susitarimo dalis. Britų parlamentarų patvirtintu įstatymu būtų reguliuojama Jungtinės Karalystės vidaus rinka nuo sausio 1-osios. Boriso Johnsono vyriausybė įstatymą vadina „teisiniu apsaugos tinklu“ tam atvejui, jei derybos dėl prekybos po „Brexito“ žlugtų ir ES bandytų nustatyti muitų sieną tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos.
Karas Karabache. Armėnų ir Azerbaidžano pajėgos tęsia kovas dėl Kalnų Karabacho. Patvirtintų aukų skaičius išaugo iki 127. Abi pusės skelbia apie šimtus žuvusiųjų priešininkų gretose, bet patvirtinti šių pranešimų nėra galimybės. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino nedelsiant nutraukti susirėmimus. Azerbaidžaną remiantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu pareiškė, kad ugnies nutraukimas Kalnų Karabache įmanomas tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš šio regiono. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė turintis duomenų, kad Kalnų Karabache veikia Sirijos džihadistų kovotojai.
ES susitikimas. Briuselyje prasidėjo dviejų dienų Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Jo darbotvarkėje – santykiai su Turkija, sankcijos Baltarusijai ir galimybė apriboti ES lėšų skyrimą šalims dėl teisinės sistemos ydų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvykęs į Briuselį sakė tikįs, kad vadovai ras principinį sutarimą dėl sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Autorius Vaidotas Beniušis
BNS nuotrauka
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
