Lietuvos universitetai traukiasi tiesiog dramatiškai – kai kurie jų per penkerius metus prarado daugiau nei pusę studentų, skaičiuojami ir masiniai dėstytojų, mokslo darbuotojų praradimai.
Tai paaiškėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) atlikus 2012–2013 ir 2016–2017 mokslo metų valstybinių universitetų realiųjų išteklių apžvalgą.
Labiausiai sumažėjo ŠU, LEU ir MRU
Per penkerius metus labiausiai studentų skaičiumi sumažėjo Šiaulių universitetas (ŠU). Praėjusiais mokslo metais jame mokėsi beveik 60 proc. mažiau studentų nei 2012–2013 mokslo metais. Šis universitetas labiausiai mažėjo ir dėstytojų skaičiumi (52 proc.). Taip pat universitete dirba trečdaliu mažiau mokslo darbuotojų nei prieš penkerius metus. Vis dėlto administracijos etatų skaičius mažėjo tik šiek tiek mažiau nei ketvirtadaliu.
Panaši situacija – ir Mykolo Romerio universitete (MRU), kuriame studentų sumažėjo beveik per pusę (45 proc.), dėstytojų – 49 proc., mokslo darbuotojų – 45 proc., o administracijos darbuotojų – vos 15 proc.
O štai, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) neteko 50 proc. studentų, atsisakė 19 proc. administracijos darbuotojų, 40 proc. dėstytojų, tačiau mokslo darbuotojų čia daugėjo net 68 proc.
Studentų mažėjo, o administracijos daugėjo
MOSTA analitikas Gintautas Jakštas pastebi, kad kai kurios aukštosios mokyklos mažėjant studentų skaičiui ne tik nemažino, bet netgi didino administracinius resursus.
Tarkime, 5 proc. studentų netekusi Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 11 proc. – Vilniaus dailės akademija (VDA) ir 14 proc. – Lietuvos sporto universitetas (LSU), administracinius resursus padidino atitinkamai 11, 36 ir 50 proc.
Labiausiai administracijos darbuotojų skaičius sumažėjo Klaipėdos universitete (59 proc.) ir Kauno technologijos universitete (51 proc.).
Vieninteliame Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), kuris studentų skaičiumi ne mažėjo, o netgi augo (4 proc.), administracijos darbuotojų skaičius išliko nepakitęs.
Sumažėjo mokslo darbuotojų ir dėstytojų
Universitetuose dirbančių mokslo darbuotojų skaičius per penkerius metus sumažėjo 15 proc.
Labiausiai (56 proc.) mokslo darbuotojų mažėjo Kauno technologijos universitete (KTU). 50 proc. sumažėjo Klaipėdos universitete (KU) dirbančių mokslininkų skaičius.
Per penkerius metus labiausiai akademinis personalas sumažėjo Šiaulių (52 proc.) ir Mykolo Romerio (49 proc.) universitetuose. Lietuvos sveikatos mokslų universitete jis nedaug (10 proc.) augo.
„Universitetų studentų skaičius per penkerius metus sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Demografinės tendencijos rodo, kad potencialių besimokančiųjų skaičius mažės iki pat 2021 m. Mažėjant studentų skaičiui ir tuo pačiu finansavimui didžioji dalis aukštųjų mokyklų mažina ir administracijos darbuotojų, dėstytojų ir netgi mokslo darbuotojų skaičių“, – įžvalgomis su DELFI dalijosi MOSTA atstovai.
Tikisi politinių sprendimų
Savo ruožtu filosofė Nerija Putinaitė aiškino, kad, nagrinėjant šią situaciją, žvelgti reikia ne tik į konkrečius universitetus, bet ir į bendrą aukštojo mokslo politiką Lietuvoje.
„Pirmasis klausimas, kuris man iškyla: „Kas bus daroma arba kokie bus priimti politiniai sprendimai?“ Dabar girdime apie universitetų optimizavimą, jų sujungimą, tačiau tai neatsako į labai paprastus klausimus, kuriuos reikia užduoti. Tarkime, kas bus su dėstytojais, kurie bus atleisti? Arba kas jau vyksta su tais dėstytojais, kurie išeina? Po to – kas vyksta su infrastruktūra, kuri yra, ir, kas vyks su ta, kuri bus vis laisvesnė tam tikrose vietose? Kitas klausimas – ar nebus taip, kad mūsų šalyje radikaliai sumažės dėstytojų ir mokslininkų? Reiškia, mūsų mokslinis potencialas, kuris ir šiaip nėra labai didelis, dar susitrauks“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Anot jos, kai panašūs procesai prieš maždaug 20 metų vyko Vokietijoje, iš sistemos pasitraukiantys dėstytojai galėdavo gauti stipendijas tyrimams – taip buvo siekiama juos išlaikyti moksle.
„Universitetai, galima prognozuoti, ką darys – jie stengiasi išlikti. Kadangi jie yra skurdūs, vadybinių gebėjimų nėra daug, kažkaip jie ir vegetuoja. Nematome ryžtingų sprendimų ir ypač iš tų, kurie labiausiai paveikti studentų skaičiaus mažėjimo. Jei ir girdime ką, tai ne apie tai, kas vyksta su dėstytojais, infrastruktūra, kaip tai atsiliepia kokybei“, – sakė N. Putinaitė.
BNS nuotr.
Prarandame ne tik studentus, bet ir dėstytojus, mokslininkus
Pasak pašnekovės, žvelgiant į lentelę, neaišku, kodėl taip sparčiai mažėja dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičius net tuose universitetuose, kur studentų praradimai nėra drastiški. Panašu, tikino ji, kad akademinei bendruomenei krūviai tiesiog didinami, nors pinigus galima būtų skirti kokybei.
„Kalbant apie tai, man labiausiai į akis krenta KTU skaičius. 15 proc. sumažėjo studentų, bet 27 proc. – dėstytojų, 56 proc. – mokslininkų. Klausimas, kas tada tame universitete lieka? Tai reiškia, kad dėstytojams krūviai didinami? Ar dar kas?“, – klausimais dalijosi N. Putinaitė.
Filosofės teigimu, akivaizdu, kad toliau mažės ir studentų, tad klausimas, ar dėl to neprarasime ir vis daugiau dėstytojų, mokslininkų, kas būtų labai bloga pasekmė.
„Turiu įtarimą, kad jie išeina į kitas darbo sferas, o dalis jų tikrai yra aukštos kompetencijos. Jei būtų masiškai išvykstama į užsienį, žinotume, o dabar to nėra“, – tikino ji.
Kyla klausimų dėl lėšų: už ką tai daroma?
Paklausta, ką mano apie tai, kad, nepaisant dabartinės situacijos, dalyje universitetų administracijos darbuotojų net daugėjo, N. Putinaitė sutiko, kad kai kur tai paaiškinti – labai sunku.
„Pavyzdžiui, LSU, kur administracijos daugėjo 50 proc., o mokslo darbuotojų – 64 proc. Labai sunku paaiškinti, iš kokių lėšų tai daroma. Kartais tokie dalykai vyksta per vidinę restruktūrizaciją – tarkime, techniniai darbuotojai, buvę tyrėjai įvardijami kaip administracijos darbuotojai, tačiau vis tiek tokių didelių skaičių negali būti. Man kyla įtarimas, kad universitetas tampa orientuotas ne tiek į mokslinę, dėstymo veiklą, kiek į kažkokią turbūt profesijų vietą, nes kaip kitaip tai paaiškinti?“, – klausė ji.
Anot filosofės, akivaizdu, kad tai jokio efektyvumo negali priduoti.
Mato desperatiškus LEU žingsnius
Tuo metu kalbėdama apie LEU ir mokslo darbuotojų prieaugį N. Putinaitė pastebėjo, kad jų galbūt galėjo būti labai nedaug. Grynuosius skaičius, tikino ji, vertinti būtų patogiau.
„Kai kuriuose universitetuose anksčiau mokslo darbuotojų buvo labai mažai. Turiu įtarimą, kas nutiko. Kadangi LEU studentų netenka visos katedros, turbūt darbuotojams tiesiog suteikiamos kitos pareigybės. Tiesa, kadangi LEU mokslinė veikla nėra labai stipri, klausimas, iš kokių pinigų tai daroma, iš kokių rezervų? Įtariu, kad universitetas greičiausiai čia tokius desperatiškus žingsnius daro, mėgindamas tuos darbuotojus perkvalifikuoti“, – sakė filosofė.
Tiesa, ji pastebėjo ir tai, kad universitetuose mokslo darbuotojų paprastai būna gerai mažiau nei dėstytojų.
„LEU, žvelgiant į skaičius, yra ir administracijos labai aiškiai mažinama. Aišku, ne tiek, kaip KU, kur jau visai radikaliai. Tačiau matyti, kad sprendimai tam tikri buvo priimami per tuos metus, tik jų nepakanka, kad universitetas galėtų pats iš situacijos išeiti“, – aiškino pašnekovė.
Atkreipė dėmesį ir į universitetų turtą: laiko kaip kraitį
Anot N. Putinaitės, užmezgus dialogą tarp universitetų ir valdžios atstovų, pirmosios priemonės, kurių reikėtų imtis, turėtų būti susijusios su dėstytojais, mokslo darbuotojais ir infrastruktūra.
„Aš labai norėčiau aiškios vizijos iš ministerijos, Vyriausybės, kas perskirto ir planuoja pinigus, kur ketinama juos investuoti. Mažėjant studentų skaičiui mažėja krepšelių skaičius, o jie ir taip buvo tik nedaug indeksuoti nuo pat atsiradimo pradžios. Akivaizdu, kad suma, kiek valstybė už vieną studentą moka universitetui, bent kai kuriose specialybėse, yra labai nedidelė, o tai lemia kokybę“, – dėstė ji.
Pasigenda ji ir koncentruoto valstybės žvilgsnio į universitetų turtą.
„Jei universitetai taip susitraukė, akivaizdu, kad kai kuriems jų to turto nereikia, bet jie jį laiko kaip tam tikrą kraitį. Ypač tiems, kurie jungiasi. Ir tokia situacija – visiškai neracionali. Vis tiek tą turtą reikia išlaikyti, nors kartais jis nenaudojamas, nereikalingas“, – priminė N. Putinaitė.
Galbūt, tikino pašnekovė, reikėtų daugiau dėmesio skirti ir dėstytojams, mokslininkams, mat jų parengimas – labai ilgas procesas, o štai potencialas ne visada išnaudojamas.
„Sulaukiame daug kritikos, kad galbūt lygis nėra pakankamai geras, tačiau, jei nebus tam tikros masės, nebus ir tarptautinio lygio. Nėra visi dievai, kad stebuklus darytų. Matant šią lentelę, manyčiau, į šiuos klausimus turėtų būti pateikiami atsakymai“, – užtikrino ji.
