Lietuvos gyventojų santaupos II pakopos pensijų fonduose artėja prie 3 mlrd. eurų ribos: per 2017 m. jos išaugo 17 proc. iki 2,911 mlrd. eurų, iš jų penktadalis yra iš investicijų uždirbta santaupų dalis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, vien pernai II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų. Visų pensijų fondų svertinė 2017 metų grąža siekė 4,51 procento, akcijų pensijų fondai uždirbo net 9,17 proc. grąžą.
Prie II pensijų pakopos pernai prisijungė 43,5 tūkst. naujų dalyvių ir dabar pensijai kaupia beveik 1,3 mln. žmonių. Nuo veiklos pradžios II pakopos pensijų fondai 113,1 mln. eurų jau yra pervedę išėjusiems į pensiją arba paveldėtojams.
„2017 metai buvo stabilūs ir investicijoms palankūs metai – vidutinė ilgalaikė grąža yra teigiama. Geriausiai sekėsi pensijų fondams, daugiausiai investuojantiems į akcijas, tuo tarpu konservatyviausių pensijų fondų rezultatai pernai buvo kuklesni. Tai atspindi dabar esančio ekonomikos augimo ciklo fazę: didžiausią grąžą generuoja akcijos, tuo tarpu ypatingai saugus investavimo instrumentas obligacijos vis dar yra rekordiškai žemų palūkanų zonoje. Tarptautinė ilgametė investavimo patirtis rodo, kad bet kokie neigiami pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, matėme 2008 metais, vėliau yra su kaupu kompensuojami“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Konservatyviausiuose, vyriausio amžiaus žmonėms rekomenduojamuose II pakopos pensijų fonduose, preliminariais duomenimis, taupo apie 8 proc. klientų, o vien tik akcijų fonduose – beveik 19 proc. Mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkusi dauguma – apie 73 proc. klientų. Tai parodo, kad žmonės nėra linkę prisiimti kraštutinių rizikos lygių nei į konservatyvią, nei į pernelyg aktyvią pusę.
„Taip pat pastebime, kad tarp II pakopos pensijų fondų klientų daugėja jaunų žmonių, kurie sutinka prie kaupimo prisidėti ir savo lėšomis. Tai suprantama, nes prastėjant šalies demografiniams rodikliams ir senstant visuomenei jau nebesitikima, kad asmeniškai nesirūpinant pensija bus galima oriai pragyventi“, – sako Š. Ruzgys.
Kadangi dalyvavimo II pensijų pakopoje rezultatai priklauso nuo kaupimo laiko ir įneštų lėšų, jauni žmonės joje turi geriausias galimybes, nes kaups pakankamai ilgai. LIPFA vadovas tikisi, jog valdžios atstovai išgirs socialinių partnerių nuomonę dėl pensijų sistemos Lietuvoje, kad nebūtų pakartota trumpalaikė ir, kaip rodo situacija, neefektyvi priemonė esamus pensininkus gelbėti būsimų sąskaita, kaip buvo pasielgta per 2008 metų krizę.
„Pasiekę senjoro amžių dauguma dirbančiųjų neišvengiamai pasitrauks iš darbo rinkos ir nebeturės galimybių užsidirbti einamosioms išlaidoms bei užsitikrinti įprastą gyvenimo lygį, todėl yra ypač svarbus valstybės įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Deja, kai kurių valdžios atstovų požiūrio kol kas negalima laikyti tvariu. Stabilumas yra tai, ką apklausose pabrėžia šalies gyventojai, nes jie nori planuoti savo ateitį ir nėra nusiteikę nei dažnoms, nei radikalioms pensijų reformoms“, – teigia LIPFA vadovas.
II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti „Sodrai“ tenkančią naštą.
2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.
