Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, per 2017 m. 9 mėnesius galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 7,9 mlrd. kilovatvalandžių (arba 7,9 teravatvalandžių, TWh), o tai 236 mln. kilovatvalandžių (arba 0,236 teravatvalandžių) daugiau nei per ta patį 2016 metų laikotarpį. Toks augimas beveik prilygsta Lietuvos bio elektrinėse (biomasės ir biodujų elektrinėse) pagamintos elektros energijos kiekiui.
Elektros vartojimas Lietuvoje auga visuose sektoriuose – gyventojai suvartojo 2 proc. daugiau elektros nei per tą patį 2016 metų laikotarpį, žemės ūkio sektorius – 2,3 proc., paslaugų sektorius – 2,4 proc., transportas – 1,4 proc. Didžiausias vartojimo augimas – 4,4 proc. – fiksuotas pramonės sektoriuje.
„Augant šalies ūkiui, vidaus vartojimui, toliau didėja energijos paklausa – šių metų 9 mėnesių rezultatai leidžia numatyti, kad 2017 metų elektros vartojimas Lietuvoje bus didžiausias nuo 1992 metų. Įvertinus tai, tiek pramonėje, tiek ir buityje elektra kasmet naudojama vis taupiau, faktinis augimas yra dar didesnis. Pastebime, kad šiemet labiausiai auga gamybos sektoriaus elektros poreikiai. Didžiausias augimo potencialas vis dar išlieka transporto sektoriuje, ypač geležinkelių veikloje, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
Lietuvoje 70% suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis – 37 proc. – buvo importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 29 proc. – per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos, 5 proc. – per „LitPol Link“ jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. „Ekonomika auga, o elektros perdavimo sistemos infrastruktūra yra išnaudojama vis intensyviau. Pamatuotos investicijos į tinklą teikia akivaizdžią naudą vartotojams – tarptautinės jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ didmeninę elektros kainą sumažino 13 proc. Skandinaviška elektra vis dar yra pigiausia regione“, – sakė D. Virbickas.
Bendra Lietuvos elektrinių gamyba nepakito ir sudarė 2,74 TWh. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių augo iki 1,688 TWh ir sudarė 62 proc. visos Lietuvos elektros energijos gamybos. Hidroelektrinės pagamino 24 proc. daugiau elektros energijos, o vėjo elektrinės – 32 proc. Šiluminės elektrinės pagamino 35 proc. mažiau ir sudarė 23 proc. vietos gamybos. „Tendencija, kai daugiau gaminama elektrinėse, naudojančiose atsinaujinančius išteklius, išliks ir toliau. Plėtojant bet kokią energetiką, priklausančią nuo oro svyravimų, reikia spręsti ir sistemos balanso klausimus – užsitikrinti lanksčios ir tvarios gamybos rezervus“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Skaičiuojant galutinį šalies elektros energijos poreikį sumuojama verslo, pramonės įmonių, paslaugų, transporto ir žemės ūkio bei gyventojų suvartota elektros energija be tos dalies, kuri reikalinga užkrauti hidroakumuliacinę elektrinę bei kompensuoti technologines skirstomojo ir perdavimo tinklų sąnaudas.
