Trečiadienį Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje gausus būrys vyskupijos dvasininkų aukojo padėkos ir atsisveikinimo su 15 metų vadovavusiu Telšių vyskupijai vyskupu dr. Jonu Boruta SJ šv. Mišias. Iškilmėse dalyvavo svečias Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, garbūs teisėsaugos, valdžios, įvairių bažnytinių organizacijų atstovai bei tikintieji.
Penkiolika metų
Rugsėjo 18 dieną Popiežius Pranciškus patenkino Telšių vyskupo J. Borutos SJ prašymą ir atleido jį iš Telšių vyskupijos ordinaro pareigų, kurias ėjo nuo 2002 m. sausio 5 d. Penkiolika su puse metų didžiausiai Lietuvoje vyskupijai vadovavęs ir daug gerų darbų Bažnyčiai ir žmonėms nuveikęs vyskupas J. Boruta SJ civilinės valdžios, teisėsaugos atstovų, dvasininkų ir tikinčiųjų, dėkojant jam, pagerbtas dovanomis ir gėlėmis. Kalbose akcentuota, jog vyskupas uoliai ir atsidavęs tarnavo ir tebetarnauja Dievui ir Bažnyčiai, yra pavyzdys, kaip įvairiausių sunkumų bei išbandymų metu galima tvirtai išsilaikyti tiesoje ir tikėjime.
Žvilgsnis atgal
2002 m. sausio 20 d. Telšių katedroje įvyko vyskupo J. Borutos SJ, ingresas – įžengimas į vyskupijos Katedrą. Iškilmės prasidėjo vyskupų eisena iš vyskupijos kurijos į Telšių Katedros šventorių. Buvo meldžiamasi prie Telšių vyskupų kapų Katedros kriptoje ir šventoriuje. Prie Katedros durų naująjį Telšių vyskupą pasitiko Katedros kapitulos kanauninkai ir vyskupijos konsultoriai.
Po maldos Švč. Sakramento koplyčioje prasidėjo iškilmingos šv. Mišios. Katedros kanauninkų kapitulos pirmininkas tuometinis kan. dr. Juozas Šiurys perskaitė popiežiaus Jono Pauliaus II dekretą, kuriuo skiriamas naujasis Telšių vyskupas. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasveikino tikinčiuosius ir pristatė vyskupą ordinarą.
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad Kaunas jaučia ypatingus sentimentus Žemaitijai: „Iš Žemaitijos į Kauną buvo perkeltas vyskupas Motiejus Valančius. Jo nuopelnai Kaunui yra be galo dideli. Šiandien tarsi grąžinama skola. Atiduodamas žemaitis, bet gimęs Kaune.“
Arkivyskupas padėkojo vyskupui Antanui Vaičiui už jo nuopelnus Žemaitijai ir Lietuvai. Naujajam vyskupui arkiv. S.Tamkevičius linkėjo, kad Dievas laimintų visas jo gyvenimo dienas Telšių vyskupijoje. Vyskupui įžengus į savo sostą, kanauninkai, konsultoriai, kunigai, vienuoliai, vienuolės ir pasauliečiai pareiškė jam pagarbą ir klusnumą. Po Evangelijos vyskupas ordinaras pirmą kartą savo tikintiesiems pasakė homiliją.
Dabar jau amžinos atminties vyskupas AntanasVaičius padėkojo Šventajam Tėvui už suteiktą malonę, paskiriant į Telšius didžiai dvasingą ir išsimokslinusį vyskupą J. Borutą SJ.
Naująjį vyskupą sveikino klebonai, dekanai, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikai G. Uždavinys ir Z. Zinkevičius, aukštųjų mokyklų atstovai, apskrities viršininkas, Telšių ir Rietavo merai, kiti valdžios vyrai. Iškilmėse dalyvavo apaštalinio nuncijaus patarėjas monsinjoras dr. George Antonysamy, vyskupai Eugenijus Bartulis, Juozapas Matulaitis, Rimantas Norvila, Juozas Preikšas, Juozas Tunaitis, Juozas Žemaitis MIC, Jonas Kauneckas, Varmijos arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Julianas Voitkovskis, Maskvos arkivyskupo Tadeušo Kondrusievičiaus vardu sveikino mons. Ježis Steckievičius, Kaliningrado dekanas kan. A.Gauronskas ir Černiachovsko-Sovetsko dekanas A. Eidintas, kiti garbingi svečiai ir daugybė tikinčiųjų.
Iš Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo A. J. Bačkio sveikinimo
„(…) Šiandien mes palydėjome mūsų brolį, vyskupą Joną, į jo naujuosius namus – garbingą Telšių vyskupiją. Atsisveikiname ir kartu sveikiname… Tai mūsų gyvenimo, mūsų pašaukimo esmė – nuolat būti kelionėje. Kelionėje svarbu ne tai, ką turi, bet su kuo eini…
Vyskupas Jonas Vilniuje paliko ne tik ryškius pėdsakus, bet ir daug draugų, daug žmonių, kurių gyvenime buvo ir liko ryškiu kelrodžiu. Jis globojo seseris vienuoles pogrindyje ir laisvėje, rengė joms rekolekcijas, katechetinius kursus, buvo ne vienos bendruomenės ir sesers dvasinis vadovas. Tai – klierikų auklėtojas ir gražus kunigiško gyvenimo pavyzdys, studentų dėstytojas ir sielovadininkas, taip pat Katalikų mokslo akademijos vadovas ir uolus narys, įvairių suėjimų, konferencijų, seminarų siela ir tvirtas balsas. Pagaliau penkerius metus – mano ištikimas bendradarbis ir uolus ganytojas. (…)
Vyskupas Jonas atėjo tarnauti Dievui ir žmonėms gražioje žemaičių žemėje. Jis pasirinko šūkį: „Tarnauti su meile“. (…)“
Iš vyskupo J. Borutos SJ tuometinės homilijos
„Viešpats mane pagerbė, patikėdamas atsakingas pareigas, bet tik Viešpats manoji stiprybė. (…)
Garbinga Žemaičių Telšių vyskupijos 600 metų istorija. Po dešimtmečio, 2013 metais, minėsime Žemaičių krikšto, o 2017 metais – Žemaičių vyskupijos 600 metų jubiliejus.
Prisimindamas dar senesnių laikų Dievo žodžio skelbimo šioje Žemaitijos žemėje istoriją, suvokiu šių man uždėtų pareigų sunkumą – skelbti Kristaus Evangeliją ten, kur kuršiams ir žemaičiams Dievo žodžio neišdrįso pradėti skelbti didysis Skandinavijos ir Šiaurės kraštų apaštalas šventasis Angaras, 853 metais atlydėjęs į Apuolę ką tik pakrikštytą vikingų karalių Olavą.
Sunku skelbti Evangeliją žemaičiams, kurių tapti krikščionimis kardu ir ugnimi neprivertė per 200 metų kryžiuočiai, o buvo pakrikštyti tik savų teisėtų valdovų Vytauto ir Jogailos raginami.
Sunku skelbti ir liudyti Kristų toje vyskupijoje, kur taip sėkmingai tai darė mano pirmtakai vyskupai Dievo tautos – Žemaičių – liaudies apaštalai vyskupai Merkelis Giedraitis, Motiejus Valančius, Vincentas Borisevičius, Pranciškus Ramanauskas ir tiesioginis mano pirmtakas sunkiais sovietmečio priespaudos ir sudėtingais atgimimo metais vyskupas Antanas Vaičius. (…)
Įžengiu kaip ganytojas į šią katedrą 75-ųjų Palaimintojo Jurgio Matulaičio mirties – gimimo dangui – metinių išvakarėse. Noriu ir savo vardu pakartoti tai, ką Palaimintasis Jurgis 1918 metais savo ingreso į Vilniaus katedrą pamoksle sakė ir savo ganomiesiems žadėjo: „…Eidamas prie altoriaus, laikydamas šv. Mišias – jas aukosiu ne tik už save, bet už visą vyskupiją, kad gerieji sustiprėtų, nuklydę sugrįžtų, ligonys ir nelaimingi būtų suraminti, kad vyskupijos mirusieji patirtų Dievo gailestingumą ir būtų išgelbėti.
Būsiu visų mokytojas. Atsidėjęs ir be atvangos, kiekviena proga skelbsiu ne savo, o Dievo žodį.
Šviesiu, kad pažintumėt Dievą – Kristų – Bažnyčią. Priminsiu Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Mokysiu dorovės, skleisiu meilę, teisybę, blaivybę. Teiksiu Dievo malones – šventus sakramentus.
Rūpinsiuosi būti tėvu ir bičiuliu. Būsiu draugas mažiesiems ir jauniesiems, kad jie pažintų Dievą, mokytųsi maldos, tvarkos, klusnumo, saugosiu jų nekaltumą, saugosiu juos nuo nuodėmių ir papiktinimų. Būsiu bičiulis vargstantiems ir nelaimingiems. Guosiu pavargėlius, raginsiu turtingus, kad dalytųsi su jais žemės gėrybėmis. Neatstumsiu nuo savęs nė vieno, nežiūrint, kokiai grupei bepriklausytų. Santaikoje su visais gyvendamas, rūpinsiuos, kad viešpatautų meilė, kad nebūtų barnių, piktos kritikos, neapykantos, nuoskaudų. Noriu būti atlaidus piktiesiems, parama silpniesiems, užuovėja geriesiems.
Rūpinsiuos kaip Kristus apglėbti visus; būti visiems viskuo. Noriu jums būti ne kuo kitu, kaip tik tėvu ir ganytoju, Kristaus sekėju. Mano darbo dirva – Kristaus Bažnyčia. Mano partija – Kristus (…) Kai skelbsiu Dievo žodį, atidarykite man savo širdis! Nes Dievo žodis apie apaštalus ir jų įpėdinius vyskupus sako: „Kas jų klauso, manęs klauso, kas juos niekina, mane niekina.“
Ateinu pas jus su meile, taigi neabejoju, kad ir man atsilyginsite meile. (…)“
Biografija
J. Boruta gimė 1944 m. 1962 m. baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą. Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą. 1970 m. baigęs studijas, J. Boruta SJ dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje, 1981 m. – pogrindžio noviciatą Lietuvos jėzuitų provincijoje.
1982 m. apgynė disertaciją, tačiau tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę VU Mokslinė taryba išdavė pažymėjimą, liudijantį, jog jam 1982 m. kovo 9 d. suteiktas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis.
1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta suteikė jam kunigystės šventimus. Suėmus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pirmąjį redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Jam redaktoriaujant parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris. Kun. J. Boruta drauge su kun. Vaclovu Aliuliu MIC ir kun. Albinu Deltuva (1917–1999), taip pat vadovavo slaptiems seserų vienuolių teologijos ir katechetikos kursams. Katechetų rengimo darbą jis tęsė ir laisvės sąlygomis, būdamas nuo 1989 m. Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos (vėliau – centro) nariu, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktoriumi.
1989 m. birželio 2 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Hansas Peteris Kolvenbachas paskyrė kun. J. Borutą SJ Lietuvos jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus vadovavimo provincijai kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. generalinis vyresnysis H. P. Kolvenbachas patikėjo jam šias pareigas dar trejiems metams.
1992 m. spalio 19 d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo vyskupo J. Borutos SJ disertaciją, jam suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.
Nuo 1992 m. iki šiol kun. J. Boruta SJ dirbo docentu VU Istorijos fakultete. Jis taip pat yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos viceprezidentas mokslo sričiai, o 1997 m. išrinktas LKMA akademiku.
2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė J. Borutą SJ Telšių vyskupu. Nuo 2005 m. eina Lietuvos Vyskupų Konferencijos Ekumeninių reikalų tarybos pirmininko pareigas.
Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Telšių miesto garbės piliečio vardą suteikti JE Telšių vyskupui J. Borutai SJ. Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija įvyko 2010 m. rugpjūčio 31 Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje.
Išvyko į Vilnių
2017 m. Popiežiui Pranciškui vyskupas J. Boruta SJ įteikė atsistatydinimo iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų prašymą, kuris buvo patenkintas rugsėjo 18 d. Pasitraukęs iš Telšių vyskupo pareigų vyskupas emeritas J. Boruta SJ apsisprendė įsikurti Vilniuje, vienuolyne, jėzuitų namuose, esančiuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios.
Vadovaujantis Bažnyčios kanonų teisės nuostatomis, Telšių vyskupo ordinaro teises ir pareigas iš karto perėmė prieš pusmetį paskirtas šios vyskupijos vyskupu koadjutoriumi vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Birutė Šneideraitienė
Modesto NORMANTO nuotrauka
