Kultūros ministerijos komisija plečia tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo veiklos, aptikusi duomenų, jog teatre galėjo būti aplaidžiai tvarkomi finansai.
Komisija šiuos duomenis prijungė prie tyrimo, kuriuo aiškintasi, ar G.Kėvišas turėjo teisę papildomai dirbti viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ - ministerija nustatė, kad tam G.Kėvišas neturėjo reikalingo ministerijos leidimo. Taip pat konstatuota, kad vykdamas į komandiruotes kaip LNOBT vadovas jis negalėjo atlikti darbo „Vilniaus festivaliuose“.
Pranešime nurodoma, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymą valstybinių kultūros įstaigų vadovai gali turėti papildomus darbinius santykius tik gavę savo tiesioginio darbdavio leidimą ir tik jei papildomas darbas nesudaro viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos bei nediskredituoja vadovaujamos įstaigos vardo.
„Tyrimo metu buvo gautas Gintauto Kėvišo pasiaiškinimas, taip pat informacija iš viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“. Nustatyta, kad Gintautas Kėvišas, dirbdamas LNOBT vadovu, taip pat dirbo ir viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ projekto „Vilniaus festivalis“ meno vadovu, neturėdamas tam savo tiesioginio darbdavio leidimo. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog šie darbiniai santykiai galimai sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą“, - nurodo ministerija.
Pasak pranešimo, tyrimas taip pat atskleidė galimus pasikartojančius darbo drausmės pažeidimus „Vilniaus festivaliuose“, kuomet Gintautas Kėvišas vykdavo į užsienio komandiruotes kaip LNOBT vadovas, nors tuo metu pagal patvirtintą darbo grafiką turėdavo dirbti savo darbą kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojas. Visa surinkta informacija perduota VšĮ „Vilniaus festivaliai“ administracijai.
Komisija taip pat nurodo, kad esama duomenų, jog LNOBT nebuvo sukurtas veiksmingas finansų kontrolės mechanizmas.
Komisija, tirianti galimą drausmės pažeidimą, galutinį sprendimą, ar siūlyti skirti nuobaudą G.Kėvišui, priims gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadas dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto LNOBT vadovui dirbant kituose darbuose.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson trečiadienį panaikino konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatus, nes atrankoje nustatė pažeidimų. Kadenciją laimėjęs G.Kėvišas, naują kadenciją turėjęs pradėti eiti nuo liepos, tačiau konkursas buvo paankstintas metais ir vyko pernai rugsėjį. G.Kėvišas savo pareigų turėtų netekti nuo liepos, pasibaigus dabartinei kadencijai.
Kultūros ministerija nustatė, kad 2016 metais LNOBT vadovo konkurso vertinimo komisijos nariais buvo Kristupo vasaros festivalio meno vadovas Donatas Katkus ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir festivalio „Sirenos“ vadovas Martynas Budraitis. M.Budraitis, kaip ir G.Kėvišas, dirba viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ - šioje Vilniaus savivaldybės įsteigtoje ir paramą renginiams skirstančioje įstaigoje dirba ir D.Katkaus atstovaujamo festivalio direktorius Kazimieras Murauskas. Ministerija konstatavo, kad M.Budraitis ir D.Katkus nenusišalino spręsdami klausimą dėl G.Kėvišo vertinimo ir pastarasis buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju.
Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus festivalius“ yra skyrusi 30 tūkst. eurų paramą pernai vykusiam Londono simfoninio orkestro koncertui, kurį organizavo G.Kėvišo sūnaus Martyno vadovaujama Kipre registruota įmonė „Riverside music Ltd“. Pats G.Kėvišas prašė savivaldybės paramos dar dviems sūnaus organizuotiems koncertams. Dėl to VTEK atlieka tyrimą. Iš viso trims koncertams LNOBT skyrė 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko M.Kėvišui, neskelbiama. Pats G.Kėvišas įmonėje dirba konsultantu, tačiau taip pat viešai nenurodo, kiek šiuo metu uždirba iš šios įmonės.
Sutartis su „Riverside music Ltd“ pasirašė ne teatro direktorius G.Kėvišas, bet jo pavaduotojas, tačiau G.Kėvišo nusišalinimą Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
Kaip nurodoma 2015-aisiais atnaujintoje G.Kėvišo interesų deklaracijoje, 2010-aisiais jis iš konsultacinės veiklos sūnaus įmonėje gavo beveik 607 tūkst. eurų.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus, nes būtent sūnaus įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tęsia tyrimą dėl teatro investicijų skaidrumo, įtarimai niekam nepareikšti.
Autorius: Ignas Jačauskas
Vilnius, gegužės 11 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
