Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija, 1972 m. Paryžiuje susirinkusi į septynioliktąją sesiją, atsižvelgdama į kultūros paveldui ir gamtos paveldui kylančias sunaikinimo grėsmes ir šio paveldo apsaugai nacionaliniu lygiu skiriamą nepakankamą dėmesį, priėmė Pasaulio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. 1992 m. prie šios koncencijos prisijungė ir Lietuva.
„Šiandien susirinkome paminėti labai svarbią sukaktį. Prieš 25-erius metu mes įsiliejome į pasaulio paveldosaugos gretas, tuo pačiu mums buvo suteikta galimybė nominuoti savo šalies paveldo objektus į reikšmingiausių paveldo objektų sąrašą. Paveldo objektai priklauso ne konkrečiai valstybei, o visai žmonijai. Tai išskirtinė visuotinė vertė“, – teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
UNESCO Pasaulio paveldo konvencija ir jos įgyvendinimo gairės yra vienas pagrindinių tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių Konvencijos šalių kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsaugą ir išsaugojimą, įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą tvarką, aptaria bendradarbiavimo principus su tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis, vietos bendruomene ir kt.
Renginio metu buvo apibendrinamas 25-erių metų laikotarpis, įgyvendinant vieno pagrindinių tarptautinių dokumentų nuostatas kultūros ir gamtos paveldo srityje Lietuvoje. Įtaigios valstybės diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo dėka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos keturios Lietuvos vertybės. Šiuo metu pradedama rengti dar viena – Kauno modernizmo architektūros – nominacinė paraiška, kurią planuojama teikti 2020 m.
Taip pat buvo pristatytas atnaujintas UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos vertimas į lietuvių kalbą ir jos įgyvendinimo gairių naujausia redakcija (2016 m.). Šie dokumentai yra privalomi valdant ir saugant Lietuvos pasaulio paveldo vertybes. Diskusijos metu buvo aptartos praktinės konvencijos įgyvendinimo, administravimo, valdymo, priežiūros ir sklaidos priemonės. Buvo diskutuojama apie pasaulio paveldo vertybių valdymą reglamentuojančių teisės aktų ar nacionalinės strategijos parengimo idėją, susijusių institucijų bei visuomenės aktyvaus dalyvavimo pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo procesuose svarbą.
Renginio metu pranešimus pristatė Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, doc. dr. Salvijus Kulevičius ir dr. Giedrė Godienė. Kultūros ministerija paragino suinteresuotas šalis bei piliečius aktyviau įsitraukti į paveldo apsaugos užtikrinimo procesus, siūlant konkrečius sprendimus ir juos pateikiant Kultūros ministerijai. Diskusiją moderavo LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirminikė Evelina Karalevičienė.
Kultūros ministerijos informacija