Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius prokurorų įtarimus vadina „gėdingais“, o su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu sako kalbėjęs apie bendrą politinę padėtį, bet tik ne apie konkrečius balsavimus.
„Aš su prokuroro formuluojamais vertinimais kategoriškai nesutinku. Nesu padaręs jokios veiklos, kuri, mano supratimu, kirstųsi su įstatymais. Ir tą aš įrodysiu“, – antradienį žurnalistams sakė G.Steponavičius, kai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo.
G.Steponavičius tvirtino, kad prokurorų minimuose susitikimuose su R.Kurliansku kalbėjo apie bendrą šalies situaciją, būsimus rinkimus, bet jokie konkretūs balsavimai Seime nebuvo aptarti.
„Nė vieno žodžio apie kokius nors jiems rūpėjusius įstatymus mes nekalbėjome. Ir tai yra įdomioji istorijos dalis, kad prokurorai leidžia sau užlipdami į Seimo tribūną teigti ir neva daryti kontekstą, kad mano susitikimai galėjo kaip nors turėti kokį nors, atleiskit, apčiuopiamą priežastinį ryšį. Visa tai yra pramanas. Ir tai, mano supratimu, yra gėdingas epizodas“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Liberalų sąjūdžio atstovas pripažino, kad tarėsi dėl R.Kurliansko finansinės paramos jo rinkimų kampanijai, tačiau jo kaip fizinio asmens paramos negavęs, sumos buvo pervestos iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos viešajai įstaigai ir paramos fondui.
Generalinis prokuroras E.Pašilis antradienį kreipdamasis į Seimą dėl G.Steponavičiaus neliečiamybės tvirtino, jog parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu R.Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.
Antradienį kreipęsis į Seimą, kad šis panaikintų G.Steponavičiaus teisinį imunitetą dėl galimo piktnaudžiavimo, prokuroras minėjo du G.Steponavičiaus ir R.Kurlianskio susitikimus per 2015 ir 2016 metus bei du balsavimus Seime dėl teisės aktų.
Pasak E.Pašilio kreipimosi, 2015 metų spalio 29 dieną G.Steponavičius susitarė su R.Kurlianskiu, kad „MG Baltic“ įmonės perves pinigines lėšas į su Liberalų sąjūdžiu susijusio „Laisvės studijų centro“ ir G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas, ir taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdžio veiklą.
Pasak jo kreipimosi, po šio susitikimo dėl „neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo“, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Įvardijami lapkritį ir gruodį vykę balsavimai dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, čia G.Steponavičius balsavo „už“, ir kelio Utena–Vilnius projekto, kai liberalas susilaikė.
„Tuomet 2016 metų sausio 11 dieną G.Steponavičius su R.Kurlianskiu aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales, paprašė ir susitarė, kad tam tikslui R.Kurlianskis duos nurodymą iš koncernui „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, taip pat – 5 tūkst. eurų į G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitą, o taip pat 5 tūkst eurų į specialią rinkiminę G.Steponavičiaus sąskaitą“, – teigė E.Pašilis.
Pasak prokuroro, vasarį 10 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic Media“ sąskaitos sulaukė „Laisvės studijų centras“, o 5 tūkst eurų – G.Steponavičiaus paramos fondas.
„R.Kurlianskiui atlikus šiuos veiksmus G.Steponavičius gavo kitokios asmeninės ir turtinė snaudos – buvo neteisėtai finansuojama Liberalų sąjūdžio veikla“, – kreipimesi nurodė prokuroras.
E.Pašilio teigimu, „Laisvės studijų centrui“ skirti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“.
Paramos fondui skirti 5 tūkst. eurų, pasak prokuroro kreipimosi, buvo panaudoti į Seimą 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.
„Manytina, kad G.Steponavičius piktnaudžiavo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, sulaužė Seimo nario priesaiką, pažeidė draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, taip pat pažeidė draudimą juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. (...) Taip pat manytina, kad dėl šių G.Steponavičiaus veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, buvo pažemintas Seimo autoritetas ir diskredituotas Seimo nario vardas“, – reziumavo generalinis prokuroras.
Vėliau žurnalistų klausiamas, ar ateityje įtarimai gali būti pareikšti Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui, E.Pašilis atsakė: „Kadangi ikiteisminį tyrimą organizuoja, vadovauja Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras, jis šiuo metu sprendžia tuos klausimus, gilintis aš tikrai nenorėčiau, nes kaip generalinis prokuroras aš tikrai negalėčiau nurodyti, kokius veiksmus atlikti“.
Perklaustas, ar tokia tikimybė egzistuoja, generalinis prokuroras sakė, kad „tikimybė visuomet nėra atmestina“. „Bet aš tikrai nenorėčiau iškart suponuot kažkokios nuomonės, kad tikrai bus pareikšti (įtarimai), čia būtų daugiau spekuliacijos“, – sakė E.Pašilis.
Gavęs generalinio prokuroro kreipimąsi dėl G.Steponavičiaus imuniteto Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino liberalą trauktis iš parlamento. G.Steponavičius atsisako trauktis, tačiau prašo panaikinti jo imunitetą, kad galėtų ginti teisinėmis priemonėmis. Komisiją, kuri teiks siūlymą Seimui dėl sprendimo G.Steponavičiaus imuniteto klausimu, planuojama sudaryti antradienį.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.Masiuliui iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.
Pareigūnai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai. Byloje įtarimai pateikti ne tik R.Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui „MG Baltic“.
Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.
„MG Baltic“ atstovai įmonei pareikštus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.
Autorė: Milena Andrukaitytė
Vilnius, balandžio 18 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
